V. Putinas ir J. Bidenas sako, kad derybos Ženevoje praėjo gerai, tačiau nesutarimų lieka

Ženevoje trečiadienį įvyko JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino susitikimas, kurio metu, pasak lyderių, vyravo „konstruktyvus“ ir „pozityvus“ tonas, tačiau liko nesutarimų dėl žmogaus teisių ir kibernetinio saugumo.

Iš pradžių planuota, kad ištaigingoje viloje prie Ženevos ežero surengtos derybos truks apie penkias valandas, tačiau prezidentų susitikimas tęsėsi maždaug pusketvirtos valandos.

Pirmojoje derybų dalyje be prezidentų dalyvavo tik vertėjai, JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) bei Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, po to derybos pratęstos platesniu formatu, o galiausiai įvyko atskiros J. Bideno ir V. Putino spaudos konferencijos.

V. Putinas sakė, kad per susitikimą su J. Bidenu nebuvo jokio priešiškumo.

„Bendras vertinimas – manau, kad nebuvo priešiškumo. Priešingai. Mūsų susitikimas vyko, žinoma, principingai, daugeliu atvejų mūsų vertinimai skiriasi. Tačiau, mano nuomone, vis dėlto abi pusės parodė norą suprasti viena kitą ir ieškoti būdų, kaip suartinti pozicijas “, – po derybų žurnalistams sakė V. Putinas.

Mūsų susitikimas vyko, žinoma, principingai, daugeliu atvejų mūsų vertinimai skiriasi. Tačiau, mano nuomone, vis dėlto abi pusės parodė norą suprasti viena kitą ir ieškoti būdų, kaip suartinti pozicijas.

„Pokalbis buvo gana konstruktyvus“, – pridūrė jis.

J. Bidenas savo ruožtu pareiškė, kad „viso susitikimo tonas... buvo geras, pozityvus“, bet pabrėžė kolegai „aiškiai pasakęs, kad mes netoleruosime bandymų pažeisti mūsų demokratinį suverenitetą ar destabilizuoti mūsų demokratinius rinkimus ir kad mes [į tai] atsakytume“.

V. Putinas nesiėmė prognozuoti, ar santykiai tarp Vašingtono ir Maskvos gerės, pareiškęs, kad dvišaliai ryšiai pablogėjo dėl JAV politikos, tačiau pažymėjo, kad Maskva ir Vašingtonas vienodai supranta „raudonas linijas“.

„Turint omenyje, kad sutarėme dirbti tiek kibernetinio saugumo, tiek strateginio stabilumo srityje, manau, kad per šias konsultacijas, taip pat ir bendradarbiaujant Arkties klausimu ir kai kuriose kitose srityse, visa tai turi palaipsniui tapti mūsų diskusijų ir, tikiuosi, susitarimų objektu“, – pridūrė jis.

Tuo metu J. Bidenas sakė manantis, kad esama realios perspektyvos „pagerinti santykius tarp mūsų abiejų šalių, nenukrypstant nuo savo principų ir vertybių sistemos“.

Kibernetinės atakos

J. Bidenas per savo spaudos konferenciją sakė esąs įsitikinęs, kad jo rusų kolega nenori naujo šaltojo karo.

„Manau, kad paskutinis dalykas, kurio jis dabar nori, yra šaltasis karas“, – sakė J. Bidenas, pridūręs, kad per derybas jis pabrėžė, jog „negalima pulti tam tikrų ypatingos svarbos infrastruktūros objektų“ – nei taikantis į juos „kibernetinėmis atakomis, nei kitais būdais“.

JAV lyderis sakė, kad perdavė rusų kolegai sąrašą 16 svarbių sektorių, į kuriuos negalima taikytis kibernetinėmis atakomis.

Jis pabrėžė, kad „atsakingos šalys privalo patraukti atsakomybėn kibernetinius banditus ir nusikaltėlius“.

Pasak J. Bideno, buvo sutarta, kad Rusijos ir Amerikos ekspertai susitiks, kad suprastų, ką šis klausimas reiškia, „kas yra neteisėta ir kas pavojinga abiem šalims“.

V. Putinas irgi pažymėjo, kad su amerikiečių kolega sutarė pradėti dvišales konsultacijas dėl kibernetinio saugumo.

„Mes susitarėme, kad pradedame konsultacijas dėl to. Mano nuomone, tai yra nepaprastai svarbu“, – po derybų su J. Bidenu spaudos konferencijoje pareiškė V. Putinas, nors ir sakė manąs, jog JAV egzistuoja tokia pat didelė įsilaužimų ir kibernetinių nusikaltėlių problema kaip ir Rusijoje.

Jo teigimu, „daugiausia kibernetinių atakų pasaulyje įvykdoma iš JAV erdvės“.

Vašingtonas jau seniai skundžiasi besitęsiančia Rusijos kibernetine veikla, įskaitant kišimąsi į rinkimus, už kurį, jo teigimu, atsakingos Rusijos saugumo tarnybos arba įsilaužėliai, turintys ryšių su Kremliumi.

A. Navalnas ir žmogaus teisės

Pasak V. Putino, J. Bidenas iškėlė klausimą dėl žmogaus teisių Rusijoje, bet pažymėjo, kad žmogaus teisių pažeidimų taip pat yra ir Jungtinėse Valstijose, paminėdamas terorizmu įtariamiems asmenims skirtą Gvantanamo kalėjimą ir sausį įvykusį JAV Kapitolijaus šturmą.

J. Bidenas savo ruožtu pareiškė, kad V. Putino išsakyta kritika žmogaus teisių padėčiai Jungtinėse Valstijose buvo „absurdiška“.

Jis pabrėžė, kad yra didelis skirtumas tarp to, kai „nusikaltėliai prasiveržia per kordoną, patenka į Kapitolijų, nužudo policijos pareigūną ir yra patraukiami atsakomybėn“, ir kai žmonės išeina į gatves reikalaudami laisvų ir sąžiningų rinkimų.

JAV vadovas teigė, kad ir toliau kalbės apie susirūpinimą tokiais atvejais kaip Aleksejaus Navalno, Rusijos opozicijos veikėjo, įkalinimas.

V. Putinas trečiadienį pareiškė, kad kalinamas Kremliaus kritikas A. Navalnas ignoravo įstatymus, kai pernai po apnuodijimo išvyko gydytis į Vokietiją.

Vasarį A. Navalnas buvo nuteistas kalėti pustrečių metų už tai, kad pažeidė 2014-aisiais byloje dėl sukčiavimo jam skirtos lygtinės bausmės sąlygas, kai gydėsi užsienyje. A. Navalnas tvirtina, kad ta byla buvo politiškai motyvuota. Jis kaltina Kremlių pasikėsinimu jį nužudyti, bet V. Putino administracija neigia, kad yra kaip nors su tuo susijusi.

J. Bidenas taip pat sakė, kad JAV nesiliaus kėlusios klausimų dėl „pagrindinių žmogaus teisių, nes mes tokie esame“.

Be to, JAV vadovas nurodė V. Putinui pareiškęs, kad kalinamo A. Navalno mirties atveju Rusijos lauktų „pražūtingos pasekmės“.

Ambasadorių sugrįžimas

Maskva ir Vašingtonas aptars savo diplomatinių santykių sritis, kur „susikaupė krūva darbo“, po susitikimo su JAV prezidentu pareiškė V. Putinas.

„Sutarėme, kad Rusijos užsienio reikalų ministerija ir JAV Valstybės departamentas pradės konsultacijas dėl sąveikos diplomatinėje srityje visumos. Ten yra, apie ką kalbėti – susikaupė krūva darbo“, – sakė jis.

Rusijos prezidentas taip pat sakė, kad sutarė su JAV kolega sugrąžinti rusų ir amerikiečių ambasadorius į savo darbo vietas.

„Jie sugrįš į savo darbo vietas. Kada tiksliai – tai grynai techninis klausimas“, – žurnalistams sakė V. Putinas.

Rusijos URM vadovo pavaduotojas Sergejus Riabkovas kiek vėliau sakė, kad ambasadorius Anatolijus Antonovas į Vašingtoną grįš dar šį mėnesį.

Kai J. Bidenas prilygino V. Putiną „žudikui“, Rusija kovą žengė retą žingsnį iškviesdama konsultacijoms savo ambasadorių A. Antonovą ir pareiškė, kad JAV pasiuntinys Johnas Sullivanas (Džonas Salivanas) irgi turėtų grįžti į Vašingtoną.

J. Sullivanas Maskvą paliko balandį, JAV ir Rusijai apsikeitus sankcijomis bei išsiuntus viena kitos diplomatų.

Gegužę Rusija oficialiai priskyrė Jungtines Valstijas „nedraugiškoms“ šalims. Tame sąraše, be JAV, yra tik Čekija.

Apsikeitimas kaliniais

J. Bidenas nurodė per derybas iškėlęs klausimą ir dėl Rusijoje kalinamų amerikiečių Paulo Whelano (Polo Vilano) ir Trevoro Reedo (Trevoro Rido).

V. Putinas savo ruožtu pareiškė, kad apsikeitimo kaliniais klausimu įmanomi „kompromisai“.

Neseniai duotame interviu buvęs JAV jūrų pėstininkas P. Whelanas, kuris Rusijoje buvo nuteistas kalėti 16 metų už šnipinėjimą, paragino J. Bideną susitarti su V. Putinu dėl kalinių mainų ir sakė esąs įkaitų diplomatijos auka.

Kitas JAV pilietis, buvęs jūrų pėstininkas T. Reedas, pernai liepą buvo nuteistas kalėti devynerius metus dėl kaltinimų, kad būdamas neblaivus užpuolė Rusijos policijos pareigūną.

Savo ruožtu Maskva tikriausiai norėtų susigrąžinti Jungtinėse Valstijose įkalintą liūdnai pagarsėjusį rusų ginklų prekeivį Viktorą Butą, taip pat prekyba narkotikais įtariamą pilotą kontraktininką Konstantiną Jarošenką.

V. Buto garbaus amžiaus motina kreipėsi į V. Putiną ir J. Bideną su prašymu susitarti dėl jos sūnaus paleidimo.

Ginklų kontrolė ir Arktis

J. Bidenas sakė, kad JAV ir Rusija sutarė drauge siekti didelio masto ginklų kontrolės susitarimo.

Jis pažymėjo, kad jei Vašingtonas ir Maskva Šaltojo karo metu sudarė ginklų kontrolės sutarčių, tai greičiausiai įmanoma ir dabar. Tačiau J. Bidenas nepateikė daugiau detalių šiuo klausimu.

Rusijos prezidentas savo ruožtu sakė, kad per susitikimą sutarta dėl konsultacijų dėl tolesnio naujosios Strateginės ginkluotės mažinimo sutarties (START) likimo.

Pastaraisiais metais Arkčiai tapus geopolitinių varžybų tarp Arkties Tarybai priklausančių šalių objektu, JAV pareiškė, kad nori išvengti karinės galios telkimo regione.

V. Putinas trečiadienį atmetė Vašingtono susirūpinimą dėl augančio Maskvos karinio buvimo Arkties regione.

„Amerikos pusės susirūpinimas dėl militarizacijos neturi visiškai jokio pagrindo“, – sakė jis ir pridūrė, kad Rusija „atkuria sunaikintą infrastruktūrą“ tame regione.

Ukraina

V. Putinas pareiškė, kad Rusija neprisiims jokių papildomų įsipareigojimų dėl Ukrainos, išskyrus Minsko susitarimų įgyvendinimą.

„Kalbant apie įsipareigojimus, susijusius su Ukraina: mes turime tik vieną įsipareigojimą – skatinti Minsko susitarimų įgyvendinimą“, – sakė V. Putinas, atsakydamas į žurnalistų klausimą, ar Maskva prisiims naujų įsipareigojimų dėl padėties sureguliavimo Ukrainoje.

„Jei Ukrainos pusė tam pasirengusi, tada eisime šiuo keliu – be jokios abejonės“, – pabrėžė valstybės vadovas.

Be to, pasak jo, J. Bidenas sutiko, kad padėtis Rytų Ukrainoje turėtų būti sureguliuota laikantis Minsko susitarimų.

Kijevas su prorusiškais separatistais rytinėse Donecko ir Luhansko srityse kovoja nuo 2014 metų. Konfliktas kilo po tų metų pavasarį Rusijos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos ir jau pareikalavo per 13 tūkst. gyvybių.

Sustiprintas saugumas Ženevoje ir dovanos

Šveicarija buvo mobilizavusi didžiules saugumo pajėgas artėjant JAV ir Rusijos prezidentų susitikimui, kurio apsaugai dislokuota maždaug 4 tūkst. policijos, kariuomenės ir saugumo pajėgų narių.

Ženevos policija trečiadienį pranešė dar negavusi informacijos, kad JAV ir Rusijos viršūnių susitikimo metu būtų užfiksuota kokių nors incidentų.

Pirminiais policijos duomenimis, šalių delegacijoms kelionių Ženevoje metu problemų nekilo. Areštų taip pat nebuvo užfiksuota.

Šveicarijos kariuomenės atstovas pažymėjo, kad padėtis danguje virš Ženevos buvo rami.

Abu lyderiai trečiadienio vakarą išskrido iš Ženevos namo.

Kaip pranešė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, J. Bidenui V. Putinas padovanojo rusų liaudies meno chochlomos dirbinių rinkinį.

Tuo metu JAV prezidentas rusų kolegai padovanojo savo mėgstamo aviatoriaus stiliaus akinių nuo saulės porą ir amerikietišką bizoną vaizduojančią krištolinę skulptūrėlę.

Galiausiai V. Putinas susitikimą apibūdino kaip „nuoširdų ir atvirą“. Tačiau „tai nebūtinai reiškia, kad turime... pažadėti amžiną meilę“, sakė jis.

Rusijos vadovas baigė savo spaudos konferenciją sakydamas: „Turite apsižvalgyti ir pagalvoti: tai nuostabus pasaulis.“

J. Bidenas savo ruožtu susitikimą reziumavo pareiškęs: „Aš padariau tai, dėl ko atvykau.“



NAUJAUSI KOMENTARAI

kauniete

kauniete portretas
Atleiskit bet protu nesuvokiama ka gali protingas galingas PUTINAS kalbėti su tuo išsigimeliu nukvakusiu vagišium BIDONU
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių