Tarptautiniame ekonomikos forume Sankt Peterburge V. Putinas sakė, kad po įvykių Ukrainoje NATO ėmėsi veiksmų ir dėl to, jog „būtų pagrįstas paties Šiaurės Atlanto bloko buvimas“.
„Reikalingas išorinis priešininkas, išorės priešas. Kitaip kam ši organizacija reikalinga? Varšuvos sutarties nėra, Sovietų Sąjungos nėra. Prieš ką ji?“ – kalbėjo Rusijos prezidentas.
„Jeigu veiksime laikydamiesi tokios logikos, didinsime pastangas, kad baugintume vienas kitą, tai kada nors ateisime ir iki Šaltojo karo“, – pridūrė jis.
„Mūsų logika visiškai kitokia. Ja siekiama bendradarbiavimo, kompromisų ieškojimo“, – sakė V. Putinas.
Jis taip pat pareiškė, kad NATO politika liudija visiškai paniekinamą požiūrį į Rusijos poziciją.
Taip Rusijos prezidentas kalbėjo po to, kai Aljansas nusprendė dislokuoti keturis tarptautinius batalionus kiekvienoje Baltijos šalyje ir Lenkijoje, taip pat priėmė sprendimus dėl papildomų sąjungininkų pajėgų Rumunijoje ir Bulgarijoje.
Jis taip pat piktinosi, kad NATO pakvietė Juodkalniją tapti 29-ąja Aljanso nare.
Maskvos ir Vakarų valstybių santykiai pašlijo 2014 metais, Rusijai aneksavus Krymo pusiasalį ir pradėjus remti separatistus Rytų Ukrainoje.
Naujausi komentarai