„Esame atviri dialogui dėl Ukrainos, tačiau tokiose derybose turi būti atsižvelgta į visų konflikte dalyvaujančių šalių, įskaitant mūsų, interesus“, – sakė V. Putinas, kurį citavo Kinijos oficialioji naujienų agentūra „Xinhua“.
Ketvirtadienį prasidėsiančiam dviejų dienų V. Putino vizitui Kinijoje rengiamasi tuo metu, kai Rusijos pajėgos tęsia praėjusią savaitę pradėtą puolimą Ukrainos šiaurės rytų Charkivo srityje.
Šis puolimas, dėl kurio iš Charkivo srities jau buvo evakuoti 8 tūkst. gyventojų, yra dar viena taktinė Rusijos sėkmė mūšio lauke šiais metais. Rusija didelio masto invaziją į Ukrainą pradėjo 2022 metų vasarį ir nors tikėjosi savo tikslus pasiekti per kelias dienas, iš pradžių patyrė didelių nesėkmių.
Maskvai siekiant įtvirtinti savo laimėjimus netoliese esančiame Donecko regione ir žengti į priekį mūšio lauke, Ukrainai trūksta ginklų ir karių.
„Mes niekada neatsisakėme derėtis“, – interviu metu teigė Rusijos prezidentas.
„Siekiame visapusiško, tvaraus ir teisingo šio konflikto sureguliavimo taikiomis priemonėmis“, – pridūrė jis.
Tačiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą sakė, kad bet kokios derybos turi apimti šalies teritorinio vientisumo atkūrimą, Rusijos karių išvedimą, visų kalinių paleidimą, už agresiją atsakingų asmenų tribunolą ir saugumo garantijas Ukrainai.
Kinija laikosi neutralios pozicijos konflikto atžvilgiu ir nėra tiesiai pasmerkusi Rusijos invazijos. Visgi ji yra išreiškusi palaikymą Maskvos teiginiams, kad Vakarai išprovokavo Rusiją pulti Ukrainą. Anot V. Putino, karo Ukrainoje priežastys yra noras atkurti šimtmečius gyvavusias Rusijos sienas.
Kremlius nurodė, kad artėjančių derybų metu V. Putinas ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) „išsamiai aptars visus su visapusiška partneryste ir strateginiu bendradarbiavimu susijusius klausimus, nustatys naujas tolesnio Rusijos ir Kinijos bendradarbiavimo plėtros kryptis, taip pat išsamiai pasikeis nuomonėmis aktualiausiais tarptautiniais ir regioniniais klausimais“.
Antradienį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Maskva ir Pekinas yra „objektyviai suinteresuoti toliau vadovauti pastangoms kurti teisingesnę ir demokratiškesnę pasaulio tvarką“.
Manoma, kad vizitas yra dar vienas žingsnis Maskvai ir Pekinui priešinantis JAV vadovaujamai Vakarų demokratinei santvarkai ir siekiant pakeisti ją autoritariniu modeliu, slopinančiu politinę opoziciją, žmogaus teises ir žodžio laisvę.
„Rusija ir Kinija ne vienos stengiasi reformuoti tarptautinę sistemą ir padėti sukurti daugiapolę pasaulio tvarką“, – tvirtino S. Lavrovas.
Rusijos užsienio reikalų ministras pažymėjo, kad „Maskvos ir Pekino duetas atlieka svarbų balansavimo vaidmenį pasauliniuose reikaluose“, ir pridūrė, kad būsimas V. Putino vizitas sustiprins bendrą Rusijos ir Kinijos veiklą.
Daugiau nei dvejus metus tęsiantis plataus masto Rusijos invazijai, Maskva palaiko vis glaudesnius santykius su Pekinu, nukreipdama didžiąją dalį savo energetikos eksporto į Kiniją ir pasikliaudama Kinijos bendrovėmis, kurios importuoja aukštųjų technologijų komponentus Maskvos karinei pramonei, kad išvengtų Vakarų sankcijų.
Taip pat sustiprėjo abiejų šalių kariniai ryšiai. Pastaraisiais metais Kinija ir Rusija surengė keletą bendrų pratybų, įskaitant tolimojo nuotolio bombonešių patruliavimą virš Japonijos jūros ir Rytų Kinijos jūros.
Kinija tebėra svarbi Rusijos karinės produkcijos rinka, tačiau Pekinas taip pat intensyviai plėtoja vidaus gynybos pramonę, įskaitant lėktuvnešių ir branduolinių povandeninių laivų statybą.
Praeityje V. Putinas yra nurodęs, kad su Kinija dalijasi itin jautriomis karinėmis technologijomis, kurios padėjo gerokai sustiprinti jos gynybinius pajėgumus.
2019 metų spalio mėnesį V. Putinas pareiškė, kad Maskva padeda Pekinui kurti ankstyvojo perspėjimo sistemą, skirtą balistinių raketų paleidimams aptikti – tokią sistemą, susijusią su antžeminiais radarais ir palydovais, turi tik Rusija ir JAV.
