- Rūta Androšiūnaitė, Svajūnas Laukineitis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rusijai pavyksta apriboti koronaviruso plitimą savo teritorijoje, tačiau šalis negali visiškai izoliuotis nuo šios grėsmės, trečiadienį pareiškė prezidentas Vladimiras Putinas.
„Dėl iš anksto įvestų priemonių mums, kalbant bendrai, kol kas pavyksta sutramdyti tiek platų, tiek greitą ligos plitimą“, – pabrėžė valstybės vadovas, kreipdamasis į tautą.
„Tačiau visi mes turime suprasti, kad Rusija tiesiog dėl savo geografinės padėties negali atsiriboti nuo grėsmės“, – tęsė V. Putinas.
Jis paaiškino, kad „prie mūsų sienų yra valstybių, kurios jau rimtai paveiktos epidemijos, ir objektyviai neįmanoma visiškai užkirsti kelią jos skvarbai į mūsų šalį“.
Prezidentas taip pat pažymėjo, kad COVID-19 pandemijos sukelta krizė greitai aštrėja visame pasaulyje.
„Daugelyje šalių ir toliau auga susirgusiųjų skaičius. Buvo smogta viso pasaulio ekonomikai. Jau dabar prognozuojama, kad ją ištiks nuosmukis“, – kalbėjo V. Putinas.
Jis paragino rusus laikytis visų rekomendacijų, būti atsakingus ir likti namie dėl koronaviruso.
„Visų rekomendacijų būtina laikytis. Reikia pasaugoti ir save, ir savo artimuosius, laikytis disciplinos ir būti atsakingiems. Ir, patikėkite, dabar saugiausia – pabūti namie“, – pareiškė prezidentas, kreipdamasis į piliečius dėl koronaviruso krizės.
Paskelbė apmokamą nedarbo savaitę
V. Putinas taip pat ėmėsi neįprastos priemonės – paskelbė šalyje apmokamą nedarbo savaitę nuo ateinančio pirmadienio.
„Ilgos atostogos yra skirtos sulėtinti ligos plitimo greitį“, – paaiškino valstybės vadovas.
Kitaip nei kitos šalys, Rusija dar neįvedė privalomojo karantino namuose.
V. Putinas paragino rusus laikytis visų rekomendacijų, būti atsakingus ir likti namie dėl koronaviruso.
„Visų rekomendacijų būtina laikytis. Reikia pasaugoti ir save, ir savo artimuosius, laikytis disciplinos ir būti atsakingiems. Ir, patikėkite, dabar saugiausia – pabūti namie“, – pareiškė prezidentas, kreipdamasis į piliečius dėl koronaviruso krizės.
„Visos priemonės, kurių imamasi ir bus imtasi, suveiks, turės rezultatų, jei pademonstruosime vienybę ir supratimą apie dabartinės padėties sunkumą“, – pažymėjo Kremliaus šeimininkas.
„Šis solidarumas sudaro visuomenės stiprybę“, – sakė jis.
Rusijos valdžiai per pastarąją parą užfiksavus 163 naujus užsikrėtimo koronavirusu atvejus, jų skaičius šalyje pasiekė 658 – tai daug greitesnis padidėjimas, palyginti su ankstesnėmis dienomis, kai naujų užsikrėtimo atvejų buvo registruojama vos po kelias dešimtis.
Dėl palyginti nedidelio oficialaus infekuotųjų skaičiaus Rusijoje kilo abejonių, atsižvelgiant į šalies dydį ir turimą bendrą sieną su Kinija. Antradienį Maskvos meras Sergejus Sobianinas pareiškė V. Putinui, kad mažas atvejų skaičius Rusijoje gali atspindėti nepakankamas pastangas atlikti tyrimus galimai užsikrėtusiesiems, o ne tikrąjį epidemijos mastą, pabrėždamas, jog padėtis yra „rimta“.
Denisas Procenka, COVID-19 sergančius pacientus gydančios prestižinės Maskvos ligoninės vyriausiasis gydytojas, antrino merui ir vėliau perspėjo prezidentą, kad Rusijai vertėtų „ruoštis Italijos scenarijui“.
Nurodė pakoreguoti sutartis
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įpareigojo vyriausybę „atitinkamai pakoreguoti“ dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis su šalimis, į kurias pervedami Rusijos gyventojų pinigai.
Trečiadienį per televiziją kreipdamasis į tautą V. Putinas pabrėžė, jog šių sutarčių keisti nesutikusios valstybės sulauks Rusijos vienašališko sprendimo jas nutraukti.
V. Putinas pasiūlė Rusijos gyventojų lėšų užsienio bankuose palūkanas apmokestinti 15 proc. dydžio pajamų mokesčiu.
„Natūralu, kad tam reikės atitinkamai pakoreguoti mūsų susitarimus su kai kuriomis šalimis dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo. Prašau vyriausybę organizuoti šį darbą“, – sakė Rusijos prezidentas.
„Jei užsienio partneriai nepriims mūsų pasiūlymo, Rusija vienašališkai pasitrauks iš šių susitarimų“, – pabrėžė V. Putinas.
„Pradėkime nuo tų šalių, per kurias plaukia didelės Rusijos kilmės lėšos, o tai yra labai jautru mūsų šaliai“, – pridūrė jis.
V. Putinas taip pat pasiūlė 1 mln. rublių viršijančių indėlių Rusijos bankuose ar investicijų į vertybinius popierius palūkanas apmokestinti 13 proc. pajamų mokesčiu.
Referendumas bus perkeltas
Referendumas dėl Konstitucijos pataisų bus perkeltas iš balandžio 22-osios į vėlesnę datą, trečiadienį pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Kreipdamasis į tautą dėl koronaviruso krizės prezidentas pabrėžė, kad „kyla klausimas ir dėl visuotinio balsavimo organizavimo, kurio data preliminariai nustatyta balandžio 22 dieną“.
„Jūs žinote, kaip rimtai aš tai vertinu ir, žinoma, prašysiu jūsų ateiti ir išsakyti savo nuomonę šiuo klausimu – principiniu, esminiu mūsų šaliai, mūsų visuomenei. Tačiau, kaip jau anksčiau minėta, mūsų absoliutus prioritetas yra žmonių sveikata, gyvybės ir saugumas. Dėl to manau, kad balsavimą būtina perkelti į vėlesnę datą“, – kalbėjo V. Putinas.
„Įvertinsime, kaip vystysis situacija tiek regionuose, tiek apskritai šalyje. Ir tik remdamiesi profesionalų nuomone, gydytojų, specialistų rekomendacijomis priimsime sprendimą dėl naujos balsavimo datos“, – pridūrė jis.
V. Putinas anksčiau šį mėnesį pareiškė, kad norėtų galimybės vėl balotiruotis į prezidentus.
Tokią galimybę V. Putinui numato jo paties inicijuotos konstitucijos pataisos, dėl kurių bus organizuojamas nacionalinis referendumas.
Konstitucinę reformą griežtai kritikuoja opozicijos veikėjai, kurie sako, kad tai ilgamečiam Rusijos lyderiui sudarys sąlygas tapti „prezidentu iki gyvos galvos“.
Konstitucijos pataisa, be kita ko, atvers V. Putinui kelią 2024-aisiais, kai baigsis dabartinė jo kadencija, balotiruotis naujai šešerių metų kadencijai, o paskui vėl siekti perrinkimo 2030-aisiais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
J. Biden parašė knygą vaikams apie Baltųjų rūmų katę Willow
Bidenų šunys patraukė žiniasklaidos dėmesį dėl blogo elgesio, tačiau „pirmoji JAV katė“ Willow nusipelnė knygos. ...
-
Kremlius sveikina G. Schröderio pareiškimą dėl karo Ukrainoje sprendimo
Kremlius pasveikino buvusio Vokietijos kanclerio Gerhardo Schröderio pareiškimą, kad draugiški jo ryšiai su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu galėtų būti naudingi siekiant sprendimo konflikte dėl Ukrainos. Geri konstruktyvūs s...
-
J. Bidenas ir D. Trumpas dalyvauja rinkimų kampanijoje Niujorke
Galingas lėšų rinkimas vienam, žuvusio policijos pareigūno pagerbimas kitam – taip atitinkamai JAV prezidentas Joe Bidenas ir jo pirmtakas Donaldas Trumpas ketvirtadienį ketina dalyvauti rinkimų kampanijoje Niujorke. ...
-
V. Putinas tikina neketinąs pulti Baltijos šalių12
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė neturįs planų pulti NATO valstybių. Nors transatlantinis karinis aljansas nuo Sovietų Sąjungos žlugimo 1991 m. išsiplėtė į rytus Rusijos kryptimi, tačiau Rusija esą neketina pulti jokios...
-
V. Putinas: Rusija rengiasi tam, kad Ukraina netrukus panaudos naikintuvus F-16
Rusija, pasak prezidento Vladimiro Putino, Rusija rengiasi tam, kad Ukraina netrukus gali panaudoti pirmuosius amerikiečių gamybos naikintuvus F-16. Todėl jis įspėjo dėl scenarijaus, kuris esą net nėra diskutuotinas: jei naikintuvai pultų iš ka...
-
Lenkija ir Ukraina surengė derybas dėl ukrainietiškų produktų importo reguliavimo
Lenkijos ministras pirmininkas ketvirtadienį priėmė Ukrainos premjerą ilgai lauktose derybose, kuriomis siekiama sumažinti trintį dėl Ukrainos importuojamų žemės ūkio produktų ir lenkų ūkininkų vykdomų pasienio blokadų. ...
-
Ambasadorė: rusai Estijoje turi daugiau teisių nei Rusijoje2
Estijos ambasadorė Ukrainoje Annely Kolk įsitikinusi, kad daugiausia rusakalbių gyvenamame Estijos mieste Narvoje nėra potencialo prorusiškiems protestams. ...
-
Atsistatydina Latvijos užsienio reikalų ministras K. Karinis
Buvęs Latvijos premjeras, dabartinis šalies užsienio reikalų ministras Krišjanis Karinis žurnalistams pareiškė, kad, kilus skandalui dėl skrydžių, jis balandžio 10 d. atsistatydins iš pareigų. ...
-
Kremlius: vyksta dialogas dėl JAV žurnalisto iškeitimo1
Ketvirtadienį Kremlius pareiškė, kad vyksta diskusijos dėl galimų mainų, susijusių su „The Wall Street Journal“ žurnalistu Evanu Gershkovichiumi, beveik prieš metus sulaikytu Rusijoje ir apkaltintu šnipinėjimu. ...
-
JAV skyrė 228 mln. dolerių Baltijos šalių saugumui, trečdalis sumos – Lietuvai9
Jungtinės Valstijos skyrė 228 mln. JAV dolerių Baltijos šalių saugumo pagalbai, trečdalis sumos bus skirta Lietuvai, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...