Prezidentai taip pat aptarė apsikeitimą belaisviais tarp Rusijos ir Ukrainos, naujo tarptautinio dujų centro sukūrimą bei grūdų eksportą Juodąja jūra.
„Toliau buvo keičiamasi nuomonėmis apie padėtį Ukrainoje“, – teigė Kremlius. Jo pranešime nurodoma, kad po praėjusią savaitę Turkijoje vykusių Ukrainos ir Rusijos ombudsmenų derybų buvo iškeltas klausimas dėl Rusijos ir Ukrainos apsikeitimo belaisviais.
„Vladimiras Putinas atkreipė dėmesį į destruktyvią Kyjivo režimo, pastačiusio ant kovinių veiksmų intensyvinimo palaikant Vakarų rėmėjams, didinantiems perduodamos ginkluotės ir karinės technikos kiekius, liniją“, – po prezidentų pokalbio telefonu nurodė Kremlius.
Jis taip pat apkaltino Kyjivą, kad šis atmetė jo pasiūlymą nutraukti kovas per stačiatikių Kalėdas, kurios Rusijoje ir Ukrainoje minimos sausio 7 dieną. Ukraina tuo metu atmetė Maskvos pareiškimą dėl paliaubų kaip Rusijos gudrybę, kuria siekiama gauti laiko pergrupuoti pajėgas.
Vasario 24 dieną Maskva šokiravo Vakarų pasaulį pasiųsdama karius į Ukrainą. Kyjivas ir jo sąjungininkai Vakaruose šį įsiveržimą laiko neišprovokuotu ir nepagrįstu.
Vakarų šalys tiekia Ukrainai ginkluotę, įskaitant artilerijos, oro gynybos ir prieštankines sistemas, taip pat teikia kitokią svarbią paramą. Kyjivas ragina sąjungininkus šią paramą didinti.
Šį savaitgalį Britanija pažadėjo Ukrainai skirti 14 tankų „Challenger 2“, taip tapdama pirmąja Vakarų šalimi, sutikusia tiekti sunkiuosius tankus po Kyjivo prašymų.
Tuo tarpu NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas šį savaitgalį sakė, kad Ukraina gali tikėtis daugiau sunkiosios ginkluotės, atsižvelgiant į Kyjivo prašymus.
Turkija siūlosi tarpininkauti
Kremliaus pranešime taip pat teigiama, kad buvo aptartas Ukrainos grūdų eksportas iš Juodosios jūros uostų ir būdai, kaip atblokuoti trąšų ir maisto produktų eksportą iš Rusijos.
Ukraina yra viena didžiausių grūdų augintojų pasaulyje, o dėl Rusijos invazijos į šalį milijonai tonų grūdų liko užblokuoti uostuose, iki kol liepos mėnesį tarpininkaujant Jungtinėms Tautoms ir Turkijai buvo pasiektas susitarimas dėl jų išvežimo.
Tačiau Rusija kritikavo tą susitarimą, skųsdamasi, kad nukentėjo jos eksportas, ir be jokių įrodymų tvirtino, kad didžioji dalis grūdų pristatoma į Europą, o ne į skurdžias šalis, kur jų labiausiai reikia.
R. T. Erdoganas ir V. Putinas taip pat kalbėjosi apie energetiką, pranešė Kremlius.
„Tarp prioritetų – bendradarbiavimas energetikos sektoriuje, įskaitant rusiškų gamtinių dujų tiekimą ir regioninio dujų mazgo Turkijoje sukūrimą“, – sakė Kremlius.
V. Putinas ir R. T. Erdoganas taip pat aptarė Turkijos ir Sirijos santykių normalizavimą, teigiama pranešime.
Turkijos prezidentūra savo ruožtu pareiškė, kad „prezidentas R. T. Erdoganas pakartojo, jog Turkija yra pasirengusi sudaryti palankesnes sąlygas ir tarpininkauti nustatant ilgalaikę taiką tarp Rusijos ir Ukrainos“.
Turkijos vadovas pasinaudojo gerais santykiais tiek su Maskva, tiek Kyjivu, kad pabandytų tarpininkauti nutraukiant karą.
Ankara surengė du pirmuosius taikos derybų turus ir padėjo sudaryti Jungtinių Tautų remiamą susitarimą, kuriuo buvo atkurtas Ukrainos grūdų tiekimas Juodąja jūra.
R. T. Erdoganas taip pat ne kartą bandė pakviesti V. Putiną ir Volodymyrą Zelenskį į Turkiją surengti viršūnių susitikimą taikos klausimu.
R. T. Erdoganas gerus santykius su V. Putinu sugebėjo išlaikyti atsisakęs prisidėti prie Vakarų sankcijų Rusijai ir karo metu padidinęs dvišalės prekybos apimtis.
Abu lyderiai dabar preliminariai planuoja steigti gamtinių dujų mazgą Turkijoje, galintį pasiūlyti Rusijai alternatyvų tiekimo į Europą kelią.
