V. Putino „nacionaliniai projektai“: trilijonai rublių ekonomikai skatinti

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas žada per ateinančius penkerius metus investuoti dešimtis trilijonų rublių į susidėvėjusią šalies infrastruktūrą ir kitus sektorius, siekdamas atgaivinti silpną ekonomikos augimą.

Praėjusią savaitę V. Putino paskirtas naujasis Rusijos ministras pirmininkas Michailas Mišustinas pažadėjo suteikti postūmį šiems „nacionaliniams projektams“.

Daugumos 2018 metų pradžioje pristatytų iniciatyvų įgyvendinimas strigo.

Kremlius tikisi pasiekti 4 proc. bendrojo vidaus produkto augimą. Tai yra ambicingas tikslas, atsižvelgiant į Pasaulio banko prognozes, kad 2020–2021 metais šalies ūkis augs tik 1,6–1,8 procento.

V. Putinas rezervavo 25,7 trln. rublių (375 mlrd. eurų) investicijoms į beveik visus sektorius – skaitmeninimą, demografinės padėties gerinimą, ekologiją, švietimą, susisiekimą, kultūrą ir sveikatos apsaugą. Šias lėšas planuojama panaudoti nuo dabar iki prezidento dabartinės kadencijos pabaigos 2024 metais.

Didžioji dalis pinigų bus gauta iš valstybės iždo, kurį turėtų papildyti pernai padidintas pridėtinės vertės mokestis. Maždaug trečdalį lėšų tikimasi gauti iš privačių investuotojų.

M. Mišustinas liepė savo naujajai vyriausybei, kurią antradienį patvirtino V. Putinas, iki vasario 20 dienos pateikti siūlymų dėl nacionalinių projektų įgyvendinimo.

Infrastruktūra

Rusija yra didžiausia pasaulio šalis pagal plotą, tačiau ji patiria sunkumų dėl senstančios infrastruktūros, nepajėgios patenkinti globalizuotos prekybos poreikių.

Taigi, maždaug ketvirtadalis viso investicijų biudžeto yra skirta geresniam susisiekimui geležinkeliais, oru ir keliais, taip pat jūrinės laivybos maršrutais ir vidaus vandens keliais.

Statomi šiuolaikiniai greitkeliai; iš jų vienas pirmųjų bus 300 kilometrų magistralė, sujungsianti Maskvą ir Kazanę, esančią į rytus nuo sostinės.

Patvirtintas išsamus Rusijos geležinkelių tinklų plėtros projektas, įskaitant planus išplėsti nacionalinės geležinkelių bendrovės RŽD veiklą užsienyje ir nutiesti greitųjų geležinkelių linijų.

Vyriausybė taip pat planuoja nutiesti ar baigti statyti daugybę dujotiekių ir naftotiekių bei plėtoti laivybos maršrutus Arktyje, dėl klimato kaitos tapusius prieinamesniais ir tinkamesniais kroviniams gabenti.

Ekologija

Maždaug 16 proc. visų investicijų rezervuota ekologijai, ketvirtajai labiausiai teršiančiai valstybei pasaulyje pradedant geriau suprasti žalos aplinkai keliamus pavojus ir iššūkius.

Valdžia siekia iki 2024 metų 20 proc. sumažinti išmetalų kiekį miestuose, pasižyminčiuose didžiausia oro tarša.

Taip pat steigiama daugybė nacionalinių parkų ir stengiamasi sumažinti į Rusijos didžiulę Volgos upę bei Baikalo gėlą ežerą išleidžiamų atliekų kiekį.

Turėdama milžiniškus regionus ties Šiaurės poliaračiu, kur infrastruktūra pritaikyta amžinajam įšalui, Rusija yra viena labiausiai visuotinio atšilimo pažeidžiamų valstybių. Pastaruoju metu šalį ištikdavo didelio masto potvynių ir miškų gaisrų.

Demografija ir sveikatos apsauga

V. Putinas taip pat nori išspręsti dvi problemas, laikomas Rusijos Achilo kulnu: gyventojų skaičiaus mažėjimą ir prastą sveikatos apsaugos sistemą.

„Rusijos likimas ir jos istorinės perspektyvos priklauso nuo to, kiek mūsų yra“, – praėjusią savaitę skaitydamas metinį pranešimą parlamente pabrėžė prezidentas.

Rusijoje mažėja gimstamumas, nes karta, kurios atstovai dabar tampa tėvais, gimė 10-ąjį dešimtmetį, kai gimstamumas buvo drastiškai sumažėjęs dėl ekonominio neapibrėžtumo.

Nuo 1991 metų šalies gyventojų skaičius sumažėjo beveik penkiais milijonais – taigi, V. Putinas pareiškė norįs iki 2024-ųjų padidinti gimstamumą nuo dabartinio 1,5 iki 1,7 vaiko vienai moteriai.

Tam tikslui jis paskelbė apie naujas finansines paskatas tėvams, auginantiems daugiau nei vieną vaiką. V. Putinas taip pat nori pratęsti rusų gyvenimo trukmę, ragindamas dažniau sportuoti ir geriau rūpintis senyvo amžiaus žmonėmis.

Be to, vyriausybė siekia kasmet trečdaliu mažinti žūstančiųjų per eismo įvykius skaičių.

Skaitmeninimas

M Mišustinas prieš užimdamas vyriausybės vadovo postą, vadovavo Rusijos federalinei mokesčių tarnybai. Dėl jo pastangų buvo iš esmės pertvarkyta mokesčių rinkimo sistema ir suskaitmenintas platus biurokratinis aparatas.

Įkvėptas savo pasiekimų toje srityje M. Mišustinas pareiškė, kad vykdydamas reformas naujasis ministrų kabinetas skaitmeninimą laikys prioritetu.

„Valstybė turėtų būti skaitmeninė platforma, tarnaujanti piliečiams“, – pažymėjo jis.

Vienas iš užsibrėžtų tikslų – iki 2024 metų sukurti 5G mobiliojo ryšio tinklą dešimtyje miestų.

Vyriausybė taip pat planuoja skatinti Rusijos telekomunikacijų įrangos gamybą ir įpareigoti telefonų gamintojus iš anksto diegti rusišką programinę įrangą.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

o liandzbirkis

o liandzbirkis portretas
pries trisdesimt metu zadejo sweicarija

idomu

idomu portretas
kur prapuole rozovos ?? ir basciukas kazkur nusibaste negirdet kaip ir paleckiu kurie nieko nedaro del sunaus ir brolio kalinimo apie pociu irgi tyla gal kur bermuduose tustina milijona kuri busas atveze fermeriui sutikus? kas gali zinoti kur veda Dievo klystkeliai kuriuos jis paliko savo tautai jeskodama pazadetosios zemes ir paklydo siame labirinte....

KLP

KLP portretas
kai pudingas kalba apie ekonomika jis turi galvoje tanku statyba
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių