V. Putinui derėtų nerimauti dėl koronaviruso labiau nei Kremliaus bijančių rusų

Nekompetencija, nekantrumas ir neįgalumas buvo trys veiksniai, prisidėję prie Sovietų Sąjungos žlugimo. Ir jie dabar būdingi Rusijai. Vladimiras Putinas turėtų susirūpinti.

Devintojo dešimtmečio pabaigoje gana ilgai gyvenau sovietinėje imperijoje ir buvau jos griūties 1991-aisiais liudininkas. Jau dešimtmečius buvo aišku, kad planinės ekonomikos technologinių laimėjimų kaina yra priverstinis atsilikimas kitose srityse. Černobylio branduolinė katastrofa 1986 akivaizdžiai atskleidė sovietinei sistemai itin būdingos biurokratijos ir slapumo pražūtingą derinį. Visur buvo išsikerojusi nekompetencija, taip pat nekantrumas. Vienpartinė valstybė buvo pajėgi malšinti akivaizdų ir organizuotą nepaklusnumą, bet ji negalėjo sutrukdyti žmonėms privačiai piktintis.

Koronavirusas, įkišęs snapą į Rusijos valstybę, rado joje palankią terpę.

Didieji pokyčiai prasidėjo, kai buvo suvoktas neįgalumas. Vietoje viską matančios ir viską žinančios KGB, pasitelkiančios įvairiausią fizinę ir psichinę prievartą, atsirado naujas, daug mažiau bauginamas pavidalas. Tiesa, Michailas Gorbačiovas mėgino suremontuoti nepataisomą sistemą. Jis parodė išties menkai suprantantis savo vadovaujamo režimo nusikalstamą istoriją. Tačiau staiga tapo saugu kalbėti, susitikinėti, užsiimti leidyba – ir organizuotis. Spazminiai bandymai imtis represijų – pavyzdžiui, 1991-aisiais Vilniuje – žlugo. Iš tikrųjų represijos tik pakurstė įtūžį namuose ir užsienyje, tokiu būdu paspartindamos blogio imperijos žlugimą.

Praėjus trisdešimčiai metų vėl stebima nekompetencija ir nekantrumas. Koronavirusas, įkišęs snapą į Rusijos valstybę, rado joje palankią terpę. Korupcijos pagraužtos viešosios sveikatos apsaugos sistemos, kuriose niekas nemėgsta viršininkui pranešti blogų žinių, yra prastai pritaikytos greitai reaguoti į staigiai plintančią infekciją. Užsikrėtimo atvejų ir mirčių skaičiai sparčiai didėja, protrūkis plinta iš Maskvos į regionus. Pastarųjų politikai kaltina „centrą“ ir imasi savų priemonių pandemijai stabdyti. Seniai gyvavęs visuomenės nepasitenkinimas Maskva – godžia, biurokratiška ir valdinga – dabar dar labiau kurstomas infekcijos baimės. Smulkiosios ir vidutinės verslo įmonės dūsta ir yra įtūžusios, kad valstybės tarnybos jomis nesirūpina.

Tai nereiškia, kad Putino režimas yra pasmerktas. Sovietų Sąjunga buvo bankrutavusi. Rusija – ne: savo ižde ji turi 600 mlrd. dolerių. Be to, valstybė galėtų išpurtyti daugiau iš oligarchų ir stambiojo verslo kišenių. Ji netgi galėtų pasiskolinti užsienyje.

Kremlius politiškai dabar taip pat daug atsparesnis negu Gorbačiovo laikais, kai komunistų pareigūnams buvo itin keblu nepriklausomai galvoti ir veikti. Dabar centrinė valdžia gana įpratusi tvarkytis su nepaklusniomis regioninėmis satrapijomis ir daryti nuolaidų, kai tai būtina (pavyzdžiui, Čečėnijoje), taip pat šalinti pareigūnus, kai jie tampa pernelyg nepopuliarūs arba koktūs. Be to, ji gerai įgudusi nukreipti dėmesį: organizuoti pompastiškas avantiūras užsienyje, kad pakurstytų patriotinius jausmus, ir įkyriai kartoti sovietinius karo mitus.

Ši nepatogi padėtis kelia nerimą Putinui. Ji turėtų neraminti ir rusus. Dėl to turėtų būti neramu mums visiems.

Šioje kortų malkoje lieka pora nepanaudotų švietalų, galbūt susijusių su Baltarusija. Tačiau netikra šlovė nedaro jokio poveikio koronavirusui, ir atrodo, kad rusai ją vertina gana skeptiškai. Gegužės 9-osios paradas, per kurį ketinta paminėti nacistinės Vokietijos sutriuškinimo metines, buvo atidėtas – kaip ir balandžio 22-osios referendumas dėl konstitucijos pataisų, kurios suteiktų galimybę Putinui likti savo poste iki 2036 metų.

Dabar būtų protinga leisti regionų lyderiams prisiimti atsakomybę už atsaką į pandemiją, tuo pačiu dedant pastangas, kad nacionalinė politika būtų kuo nuobodesnė. Ši taktika galėtų suveikti. Vis dėlto, jeigu ji nepasiteisintų, Rusijos lyderiui tektų lošti itin rizikingą žaidimą, mėginant nuraminti įpykusius žmones, labiau bijančius koronaviruso nei Kremliaus.

Su nekompetencija tvarkytis jau per vėlu. Putinas negali išsklaidyti nekantrumo. Jo ateitis priklausys nuo gebėjimo išsklaidyti bet kokias mintis apie neįgalumą. Ši nepatogi padėtis kelia nerimą Putinui. Ji turėtų neraminti ir rusus. Dėl to turėtų būti neramu mums visiems.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?
    Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?

    Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...

    1
  • Po Sibirą – be vadovo
    Po Sibirą – be vadovo

    Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...

    2
  • Kur dingo rinkimų kampanija?
    Kur dingo rinkimų kampanija?

    Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...

    9
  • Ugnis ir vanduo
    Ugnis ir vanduo

    Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...

    1
  • Žodžiais dvoko nepridengsi
    Žodžiais dvoko nepridengsi

    Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...

    1
  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    2
  • Kai net ir galvai reikia renovacijos
    Kai net ir galvai reikia renovacijos

    Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...

    8
  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

    1
  • Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs
    Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs

    Pirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...

Daugiau straipsnių