V. Putinui derėtų nerimauti dėl koronaviruso labiau nei Kremliaus bijančių rusų

Nekompetencija, nekantrumas ir neįgalumas buvo trys veiksniai, prisidėję prie Sovietų Sąjungos žlugimo. Ir jie dabar būdingi Rusijai. Vladimiras Putinas turėtų susirūpinti.

Devintojo dešimtmečio pabaigoje gana ilgai gyvenau sovietinėje imperijoje ir buvau jos griūties 1991-aisiais liudininkas. Jau dešimtmečius buvo aišku, kad planinės ekonomikos technologinių laimėjimų kaina yra priverstinis atsilikimas kitose srityse. Černobylio branduolinė katastrofa 1986 akivaizdžiai atskleidė sovietinei sistemai itin būdingos biurokratijos ir slapumo pražūtingą derinį. Visur buvo išsikerojusi nekompetencija, taip pat nekantrumas. Vienpartinė valstybė buvo pajėgi malšinti akivaizdų ir organizuotą nepaklusnumą, bet ji negalėjo sutrukdyti žmonėms privačiai piktintis.

Koronavirusas, įkišęs snapą į Rusijos valstybę, rado joje palankią terpę.

Didieji pokyčiai prasidėjo, kai buvo suvoktas neįgalumas. Vietoje viską matančios ir viską žinančios KGB, pasitelkiančios įvairiausią fizinę ir psichinę prievartą, atsirado naujas, daug mažiau bauginamas pavidalas. Tiesa, Michailas Gorbačiovas mėgino suremontuoti nepataisomą sistemą. Jis parodė išties menkai suprantantis savo vadovaujamo režimo nusikalstamą istoriją. Tačiau staiga tapo saugu kalbėti, susitikinėti, užsiimti leidyba – ir organizuotis. Spazminiai bandymai imtis represijų – pavyzdžiui, 1991-aisiais Vilniuje – žlugo. Iš tikrųjų represijos tik pakurstė įtūžį namuose ir užsienyje, tokiu būdu paspartindamos blogio imperijos žlugimą.

Praėjus trisdešimčiai metų vėl stebima nekompetencija ir nekantrumas. Koronavirusas, įkišęs snapą į Rusijos valstybę, rado joje palankią terpę. Korupcijos pagraužtos viešosios sveikatos apsaugos sistemos, kuriose niekas nemėgsta viršininkui pranešti blogų žinių, yra prastai pritaikytos greitai reaguoti į staigiai plintančią infekciją. Užsikrėtimo atvejų ir mirčių skaičiai sparčiai didėja, protrūkis plinta iš Maskvos į regionus. Pastarųjų politikai kaltina „centrą“ ir imasi savų priemonių pandemijai stabdyti. Seniai gyvavęs visuomenės nepasitenkinimas Maskva – godžia, biurokratiška ir valdinga – dabar dar labiau kurstomas infekcijos baimės. Smulkiosios ir vidutinės verslo įmonės dūsta ir yra įtūžusios, kad valstybės tarnybos jomis nesirūpina.

Tai nereiškia, kad Putino režimas yra pasmerktas. Sovietų Sąjunga buvo bankrutavusi. Rusija – ne: savo ižde ji turi 600 mlrd. dolerių. Be to, valstybė galėtų išpurtyti daugiau iš oligarchų ir stambiojo verslo kišenių. Ji netgi galėtų pasiskolinti užsienyje.

Kremlius politiškai dabar taip pat daug atsparesnis negu Gorbačiovo laikais, kai komunistų pareigūnams buvo itin keblu nepriklausomai galvoti ir veikti. Dabar centrinė valdžia gana įpratusi tvarkytis su nepaklusniomis regioninėmis satrapijomis ir daryti nuolaidų, kai tai būtina (pavyzdžiui, Čečėnijoje), taip pat šalinti pareigūnus, kai jie tampa pernelyg nepopuliarūs arba koktūs. Be to, ji gerai įgudusi nukreipti dėmesį: organizuoti pompastiškas avantiūras užsienyje, kad pakurstytų patriotinius jausmus, ir įkyriai kartoti sovietinius karo mitus.

Ši nepatogi padėtis kelia nerimą Putinui. Ji turėtų neraminti ir rusus. Dėl to turėtų būti neramu mums visiems.

Šioje kortų malkoje lieka pora nepanaudotų švietalų, galbūt susijusių su Baltarusija. Tačiau netikra šlovė nedaro jokio poveikio koronavirusui, ir atrodo, kad rusai ją vertina gana skeptiškai. Gegužės 9-osios paradas, per kurį ketinta paminėti nacistinės Vokietijos sutriuškinimo metines, buvo atidėtas – kaip ir balandžio 22-osios referendumas dėl konstitucijos pataisų, kurios suteiktų galimybę Putinui likti savo poste iki 2036 metų.

Dabar būtų protinga leisti regionų lyderiams prisiimti atsakomybę už atsaką į pandemiją, tuo pačiu dedant pastangas, kad nacionalinė politika būtų kuo nuobodesnė. Ši taktika galėtų suveikti. Vis dėlto, jeigu ji nepasiteisintų, Rusijos lyderiui tektų lošti itin rizikingą žaidimą, mėginant nuraminti įpykusius žmones, labiau bijančius koronaviruso nei Kremliaus.

Su nekompetencija tvarkytis jau per vėlu. Putinas negali išsklaidyti nekantrumo. Jo ateitis priklausys nuo gebėjimo išsklaidyti bet kokias mintis apie neįgalumą. Ši nepatogi padėtis kelia nerimą Putinui. Ji turėtų neraminti ir rusus. Dėl to turėtų būti neramu mums visiems.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Kas šiandien taptų prezidentu
    Kas šiandien taptų prezidentu

    Pernai šios dienos Lietuvoje alsavo politiniu karščiu. Beveik iki paskutinės minutės nebuvo aišku, kas – Gitanas Nausėda ar Ingrida Šimonytė laimės prezidento rinkimus. ...

    21
  • Singuliariumo link
    Singuliariumo link

    Vienas mėgstamiausių mano režisierių Paulo Sorentino, savo juostose nagrinėjančių paties Dievo įsikišimus į fizinę žmonių realybę, veikėjo žodžiais yra pasakęs, kad tik didžiausiems nelaimėliams ir silpnatikiams yra reikalingi stebukl...

    4
  • Leisimės ant žemės
    Leisimės ant žemės

    Po keleto dienų 300 drąsiausių ir nekantriausių sporto aistruolių užpildys Marijampolės stadiono tribūnas. Rytoj, pirmoji iš sporto čempionatų, į aikštes grįžta Lietuvos futbolo A lyga. Tačiau Vilniaus derbis LFF stadione tarp "...

    1
  • Žudiko bliuzas. Šūviai Dalase
    Žudiko bliuzas. Šūviai Dalase

    Išaušo 1963 m. lapkričio 22-osios rytas. Sakoma, kad oras tą dieną Dalase (Teksaso valstija) buvo niūrokas, tačiau nusileidus JAV prezidento Johno Fitzgeraldo (1917–1963) lėktuvui, debesys virš konservatyvumu garsėjančio kra&...

    2
  • Agento „Alksnio“ fikcija
    Agento „Alksnio“ fikcija

    Lygiai prieš 20 metų savo žemiškąją kelionę baigė kardinolas Vincentas Sladkevičius, amžinojo poilsio atgulęs Kauno arkikatedroje bazilikoje. ...

    1
  • Brangių šaltibarščių nelaisvėje
    Brangių šaltibarščių nelaisvėje

    Seniai jutome tokį kelionių alkį, koks mus užklupo kovo viduryje, kai pernakt užsitrenkė valstybių sienos. Nors karantino gniaužtai veriasi pirštas po piršto, galime nesivarginti svajonėmis apie įprastas gyvenimo vėžes, kurios po keli...

    1
  • Lietuva atsigauna greičiau nei Baltijos kaimynės
    Lietuva atsigauna greičiau nei Baltijos kaimynės

    Karantino sustabdyta Lietuvos ekonomika, panašu, jau grįžta į prieš pandemiją buvusį lygį, pastebi „Swedbank“ ekonomistai. Išanalizavus „Swedbank“ mokėjimų kortelių duomenis pirmosiomis gegužės savaitėmi...

    3
  • Šešėliai šešėlyje
    Šešėliai šešėlyje

    Ne visi ir ne viskas laikosi mūsų šalies taisyklių, nors eina vienuoliktoji koronaviruso savaitė. Saulė, lyg nebūtų jokių karantinų, kaip ir kasdien vis dar teka be kaukės. Ir dar šešėlį meta kiekvienam. Nors ši paskutin...

  • Apie chirurgų sėkmes ir nesėkmes
    Apie chirurgų sėkmes ir nesėkmes

    Nesėkmės – tai ne tas pats, kas klaidos. Nesėkmės tiesiog nutinka. Jų padariniai gali būti įvairūs – per didelis randas ar supūliavęs pjūvis, neprigijęs persodintas organas ar mikrochirurginis lopas, sunkiausiais atvejais – pacien...

    2
  • Ekonomistas N. Mačiulis: neiššvaistykime geros krizės
    Ekonomistas N. Mačiulis: neiššvaistykime geros krizės

    Šią krizę Lietuva, kaip ir kitos Baltijos ir Šiaurės šalys, pasitinka daug stipresnė, labiau subalansuota ir geriau pasiruošusi atremti trumpalaikius ekonominius sunkumus. Tačiau ne visos valstybės pasinaudos unikalia galimybe...

Daugiau straipsnių