Į Ukrainą atvyko keli Europos lyderiai, pažadėję toliau remti šalį, kuriai jau ne vieną savaitę tenka atlaikyti Rusijos smūgius energetikos tinklui, dėl kurių plačiai sutriko elektros ir vandens tiekimas tuo metu, kai atslenkant žiemai krinta oro temperatūra.
„Ukrainiečiai išgyveno labai baisių dalykų... Kadaise jie norėjo mus sunaikinti badu, dabar – tamsa ir šalčiu“, – pareiškė jis vaizdo kreipimesi, kuris buvo paskelbtas socialiniuose tinkluose.
„Mūsų negalima palaužti“, – pridūrė ukrainiečių lyderis.
Pagerbti 1932–1933 metų Holodomoro, kurį Kyjivas laiko J. Stalino režimo sąmoningai vykdytu genocidu, aukų atminimo į Kyjivą atvyko Belgijos, Lietuvos ir Lenkijos lyderiai.
Lenkijos ir Lietuvos ministrai pirmininkai į Ukrainą atvyko ir derybų, per kurias, pasak vietos žiniasklaidos, visų pirma galėtų būti kalbama apie galimą naują migracijos iš Ukrainos bangą ateinančią žiemą.
Ukrainos pasienio apsaugos tarnyba pranešė, kad Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawiecki (Mateušas Moraveckis) Kyjive „pagerbė Holodomoro aukų atminimą“ prie Ukrainos sostinėje esančio Holodomoro aukų memorialo.
Į Kyjivą taip pat atvyko Belgijos ministras pirmininkas Alexander'as De Croo (Aleksandras De Kro). Jis Ukrainos sostinėje lankosi pirmą kartą nuo Rusijos invazijos pradžios.
„Atvykau į Kyjivą. Po intensyvaus pastarųjų dienų bombardavimo, mes palaikome Ukrainos žmones. Labiau negu kada anksčiau“, – parašė jis socialiniame tinkle „Twitter“ ir paskelbė nuotraukų, kuriose matyti, kaip jis spaudžia ranką V. Zelenskiui.
Kaip pranešė naujienų agentūra „Belga“, Belgija Ukrainai pažadėjo skirti dar 37,4 mln. eurų finansinę pagalbą.
Kyjivo valdžia pranešė, kad sostinėje, kurioje daugelis gyventojų po Rusijos smūgių pastarąsias tris dienas neturėjo elektros, šildymo tiekimas jau atkurtas 90 proc., o elektros tiekimas – 75 procentais.
„Istorija kartojasi“
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) vaizdo pranešimuose paskelbė apie naujus finansinės pagalbos paketus, skirtus paremti dėl karo sutrikusį Ukrainos grūdų eksportą
„Pažeidžiamiausios šalys neturi kentėti dėl karo, kurio jos nenorėjo“, – pabrėžė E. Macronas.
O Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) pažadėjo, kad Europos Sąjunga (ES) toliau rems Ukrainą, ir apkaltino Rusiją naudojant „maistą kaip ginklą“.
Vokietijos parlamento nariai rengiasi pritarti rezoliucijai, kuria praėjusio amžiaus 4-e dešimtmetyje sovietų diktatoriaus J. Stalino sukeltas milijonų Ukrainos žmonių badas būtų paskelbtas genocidu.
Kaip rašoma rezoliucijos projekte, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP, vien 1932–1933 metų žiemą, kaip manoma, mirė iki 3,5 mln. žmonių, tačiau istorikai sako, kad aukų buvo kur kas daugiau – iki 10 milijonų.
Holodomoro memorialiniame komplekse Kyjivo centrinėje dalyje Ortodoksų Bažnyčios dvasininkai šeštadienį surengė religinę ceremoniją bado aukoms atminti.
„Tai buvo dirbtinis genocidinis badas... Dabar, kai mes išgyvename šį didžiulį neišprovokuotą Rusijos karą prieš Ukrainą, mes matome, kad istorija kartojasi“, – naujienų agentūrai AFP sakė dvasininkas Oleksandras Šmuryhinas.
Tarp susirinkusiųjų pagerbti bado aukų atminimą buvo ir 39 metų teisininkas Andryjus Savčukas, kalbėjęs apie „nepataisomą“ didžiojo bado žalą Ukrainai.
„Stalino sistema, represine valstybė norėjo sunaikinti Ukrainą kaip tautą. Šiandien matome, kad Stalino pastangas tęsia [prezidentas Vladimiras Putinas]“, – pareiškė jis.
Holodomoras jau seniai yra viena pagrindinių Rusijos ir Ukrainos santykių problemų.
Šiuo metu Ukrainoje vykstantis karinis konfliktas pakurstė nuogąstavimus, kad istorija gali pasikartoti. Kremliaus ginkluotų pajėgų atakos prieš grūdų saugyklas ir Ukrainos eksporto Juodąja jūra blokada išprovokavo kaltinimus Maskvai, kad ji vėl naudoja maistą kaip karo ginklą.
