„Turiu jums asmeniškai padėkoti už tai, kad tvirtai remiate mūsų šalį ir mūsų siekius, mūsų siekį gyventi vieningoje ir laisvoje Europoje“, – sakė jis 27 ES šalių narių vadovams.
Briuselyje vykstančiame viršūnių susitikime V. Zelenskis paragino ES vadovus greičiau aprūpinti Ukrainą ginklais, kol Rusija dar nespėjo sutelkti pajėgų naujiems puolimams.
„Turime stiprinti mūsų bendradarbiavimo dinamiką, turime tai daryti greičiau nei agresorius“, – kolegoms Europoje sakė V. Zelenskis.
Jis įspėjo vadovus, kad Ukrainai reikia gauti artilerijos, amunicijos, modernių tankų, tolimojo nuotolio raketų ir naikintuvų.
„Kalbame apie agresiją ne tik prieš Ukrainą, bet ir prieš Europą“, – sakė jis, sulaukęs šiltų plojimų, kai vadovai susirinko bendrai nuotraukai.
Atvykęs į Briuselio viršūnių susitikimą Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) žurnalistams sakė: „Šiandien susirinkome čia, kad pademonstruotume solidarumą ir vienybę. Galime dar kartą pasiųsti šį signalą ir parodyti, kad ir toliau remsime Ukrainą, ginant jos nepriklausomybę ir vientisumą tiek, kiek reikės.“
Tačiau vienas iš lyderių kalbėjo kitaip. Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, artimiausias Vladimirui Putinui ES lyderis, susilaikė nuo plojimų, kai V. Zelenskis prisijungė prie savo kolegų bendrai nuotraukai.
Socialinėje žiniasklaidoje jis teigė, kad Vengrija siųs Kyjivui humanitarinę pagalbą, tačiau ragino nedelsiant nutraukti ugnį, o ne siekti Ukrainos pergalės. „Vengrija priklauso taikos stovyklai!“ – pareiškė jis.
Planas sunaikinti Moldovą
V. Zelenskis taip pat sakė, kad jo šalis sustabdė Rusijos slaptųjų tarnybų planus sunaikinti Moldovą.
Per vertėją V. Zelenskis pareiškė, kad neseniai Moldovos prezidentei Maiai Sandu (Majai Sandu) pasakė, „kad perėmėme Rusijos žvalgybos parengtą Moldovos sunaikinimo planą“.
Pasak V. Zelenskio, šie dokumentai rodo, „kas, kada ir kaip“ planavo „sugriauti Moldovos demokratiją ir užvaldyti Moldovą“.
V. Zelenskis teigė, kad šis planas labai panašus į Rusijos parengtą planą, kuriuo siekiama užvaldyti Ukrainą. Jis pridūrė nežinantis, ar Maskva galiausiai nurodė planą įgyvendinti.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas praėjusią savaitę apkaltino Vakarus, kad jie svarsto galimybę paversti Moldovą „dar viena Ukraina“. Jis teigė, kad Vakarai 2020 metais rėmė provakarietiškos M. Sandu išrinkimą ir kad ji nori nuvesti šalį į NATO, sujungti Moldovą su Rumunija ir „praktiškai yra pasirengusi viskam“.
Gruodį Moldovos nacionalinė žvalgybos agentūra įspėjo, kad šiais metais Rusija gali pradėti naują puolimą, siekdama sukurti sausumos koridorių per Pietų Ukrainą į Maskvos remiamą Moldovos separatistinį Padniestrės regioną.
Padniestrė atsiskyrė po 1992 metų pilietinio karo, tačiau dauguma šalių jos nepripažįsta. Ji driekiasi maždaug 400 km nuo rytinio Dniestro upės kranto iki sienos su Ukraina. Rusija atsiskyrusiame regione yra dislokavusi apie 1 500 karių, kuriuos vadina „taikdariais“.
