Kai V.Zelenskis buvo išrinktas Ukrainos prezidentu, galima buvo manyti, kad fikcija tampa realybe, o realybė fikcija. Politinės patirties neturėjęs kandidatas šalies vadovu tapo visai kaip ir jo personažas istorijos mokytojas iš populiaraus serialo „Tautos tarnas“.

„Aš turiu teisininko išsilavinimą – tai yra pranašumas. Aš neturiu politinės patirties – tai dar didesnis pranašumas“, – į kritiką yra atsakęs V.Zelenskis.

Ukrainos inteligentų šeimoje gimęs, žydiškų šaknų turintis politikas yra baigęs Kyjivo nacionalinį ekonomikos universitetą, tačiau pagal specialybę niekada nedirbo. Jo populiarumo ir materialinės gerovės šaltinis – humoro šou, televizijos laidos, serialai ir filmai.

2019 m. Ukrainos prezidento rinkimuose charizmatiškas aktorius nukonkuravo į politiką iš verslo atėjusį Petro Porošenką. Antrajame ture už V.Zelenskį balsavo 73 proc. rinkėjų. Atrodė, kad viltingą 2013-ųjų rudenį į demokratinius protestus Maidane atėję, vėliau Krymo okupaciją, Kremliaus statytinių terorą ir karą Donbase išgyvenantys ukrainiečiai pavargo nuo sunkiasvorės politikos ir tikisi paprastesnės išeities iš aklavietės.

Jo kreipimaisi į savo tautiečius ir į Vakarų lyderius, institucijas neabejotinai guls į istorijos vadovėlius. Tačiau dabar V.Zelenskis kartu su savo tauta dar pats kuria istoriją.

Vienas iš pažadų, su kuriais rinkimuose dalyvavo V.Zelenskis, buvo siekti taikos Ukrainoje. Vasario 24-oji sugriovė šias viltis, tačiau ne ukrainiečių tikėjimą savo teisumu ir V.Zelenskiu.

Sulig pirmu šūviu, kurį Ukrainos žemėje paleido Rusijos kariuomenė, išsisklaidė visos abejonės dėl V.Zelenskio galimų ryšių su oligarchu Igoriu Kolomoiskiu, V.Putino šeimos draugu Viktoru Medvedčuku, kalbos apie nedeklaruotus jo turtus.

Atmetęs galimybę evakuotis, JAV, Jungtinės Karalystės siūlymus pasitraukti iš užpultos Ukrainos ir iš saugios vietos vadovauti ginkluotosioms pajėgoms, V.Zelenskis liko Kyjive. Rizika – daugiau nei fizinė mirtis. Patekęs į agresoriaus rankas, prezidentas neabejotinai būtų verčiamas pasirašyti kapituliacinius dokumentus.

Volodymyras Zelenskis. Scanpix nuotr.

Į Kremliaus melagienas, esą pabėgo, V.Zelenskis atsakė trumpais tiesiogiai transliuojamais pasilabinimais iš Kijevo gatvės.

Komunikacijos specialistai neabejotinai dar išnagrinės tą autentišką stilių, kuriuo Ukrainos prezidentas naudojasi socialiniais tinklais, jo kreipimaisi į savo tautiečius ir į Vakarų lyderius, institucijas neabejotinai guls į istorijos vadovėlius. Tačiau dabar V.Zelenskis kartu su savo tauta dar pats kuria istoriją.

Nesistengdamas slėpti bemiegių naktų padarinių jis bendrauja telefonu su Vakarų lyderiais, kreipiasi į Europos Parlamentą, bando įtikinti NATO sąjungininkus didinti tiek politinę, tiek karinę pagalbą. Iškalbos stoka nesiskundžiantis politikas nesileidžia į eufemizmus ir savo atkaklius prašymus sąjungininkams išsako ne tik pokalbiais telefonu, bet ir viešais pareiškimais. Diplomatinei leksikai ir kostiumams dabar ne laikas.