Prištinoje vasario 17 d. buvo justi patriotiškumas, pasiryžimas aukoti ir aukotis. Šią savaitę Kosovas, kaip nepriklausoma šalis, šventė pirmąjį gimtadienį.
Nepaisant politinių ir ekonominių sunkumų, nedarbo, skurdo, nuolatinės įtampos su kaimyne Serbija, Kosovo gyventojų nuotaika buvo pakili. Ta proga vyko iškilmingas parlamento posėdis, nepagailėta pinigų fejerverkams ir netgi iškeptas šventinis pusantros tonos tortas. Gabaliuką galėjo paragauti kiekvienas, kam pasisekė.
Į šventinę Prištiną, kaip rykliai prie grobio, suplūdo įvairių šalių žurnalistai. Pagrindinis jų tikslas – įvertinti per metus padarytus darbus. Vertinti tikrai yra ką. Net ne itin draugiškai nusiteikusių šalių žiniasklaidos atstovai konstatavo, kad vaikas (t. y. valstybė) vystosi normaliai, kad nuveikta ne mažai. Šalis jau turi savo konstituciją, keletą diplomatinių atstovybių, formuojama kariuomenė.
Vadinamųjų kosovarų pakili nuotaika ir jų atsidavimas primena 1990–1991 m. Lietuvą. Svarbiausias albanų ir lietuvių tautų panašumas – ryžtas. Ryžtas gyventi nepriklausomiems ir siekti svarbaus tikslo – integracijos į Vakarų pasaulį. Kosovas neabejotinai pasirinko tą patį kelią, kuriuo prieš beveik du dešimtmečius žengė Lietuva.
Kalbėti apie Kosovo narystės ES ir NATO perspektyvą dar anksti, tikina daugelis politikų. Valstybė dar turi tam subręsti, įsitvirtinti tarptautinėje arenoje, įgyti patikimumo. Tiesa, jei jau po metų nepriklausomo gyvenimo nuveikti darbai suteikia optimizmo, padrąsinimas kosovarams tikrai nepakenks.
Naujausi komentarai