Vakarų valstybės, istoriškai rėmusios Kosovą, paragino švelninti padėtį po to, kai dėl merų paskyrimo kilo susirėmimų su etniniais serbais. Per susirėmimus pirmadienį buvo sužeista 30 NATO vadovaujamų taikdarių.

JAV ambasadorius Prištinoje Jeffrey Hovenieras (Džefris Hovenieras) sakė, kad Kosovas buvo pašalintas iš balandžio–birželio mėnesiais vykstančių pratybų „Defender 23“, kuriose dalyvavo daugiau kaip 20 šalių.

„Kosovui šios pratybos baigtos“, – vietos žiniasklaidai Prištinoje teigė J. Hovenieras.

JAV vadovavo NATO 1999 metų operacijai, kai serbų pajėgos buvo išstumtos iš Kosovo, ir nuo to laiko remia šią teritoriją, kurioje daugumą sudaro albanai, ir remia jos 2008 metais paskelbtą nepriklausomybės deklaraciją. Belgradas Kosovo nepriklauusomybės kategoriškai nepripažįsta.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) naujame pareiškime dar kartą sukritikavo Kosovo ministrą pirmininką Albiną Kurti (Albiną Kurtį) dėl sprendimo merų klausimu, sakydamas, kad tai smarkiai ir be reikalo padidino įtampą.

Raginame visas šalis imtis neatidėliotinų veiksmų įtampai mažinti.

„Raginame visas šalis imtis neatidėliotinų veiksmų įtampai mažinti“, – teigiama A. Blinkeno pareiškime. Jame taip pat nepriimtinu vadinamas smurtas prieš taikdarius.

J. Hovenieras pagrasino beprecedenčiu žingsniu nutraukti diplomatinę paramą ir veiklą siekiant tarptautinio šios mažytės Balkanų teritorijos, kurios nepriklausomybei taip pat priešinasi Rusija, Kinija ir kelios Europos valstybės, pripažinimo.

„Nerasite daug entuziazmo iš Jungtinių Valstijų pusės reaguoti į kitus Kosovo interesus, pavyzdžiui, bendrauti su Kosovo nepripažįstančiomis šalimis arba aktyviai dirbti siekiant Kosovo europinės ar euroatlantinės trajektorijos“, – sakė J. Hovenieras.

JAV ambasadorius pridūrė, kad „veiksmai, kurių ėmėsi Kosovo vyriausybė.. sukūrė šią krizės atmosferą šiaurėje“.

Susirėmimai šiaurės Kosove kilo, kai Prištinos vyriausybė, pasitelkusi policijos pajėgas, bandė šiauriniuose miestuose, kuriuose daugumą sudaro serbai, paskirti etninių albanų merus. Serbai buvo boikotavę vietos rinkimus.

Situacija tapo nekontroliuojama po to, kai serbai bandė įsiveržti į meriją šiauriniame Zvečano mieste, o Kosovo policija juos atstūmė panaudodama ašarines dujas.

NATO vadovaujamos taikos palaikymo pajėgos Kosove (KFOR), naudodamos skydus ir lazdas, bandė išsklaidyti smurtautojus, tačiau sulaukė akmenų, butelių ir Molotovo kokteilių krušos.

KFOR duomenimis, iš viso per susirėmimus buvo sužeista 30 taikdarių – 11 italų ir 19 vengrų.

Taip pat buvo sužeisti 52 protestuotojai, trys iš jų – sunkiai, o penki susirėmimuose dalyvavę serbai buvo suimti.

Trečiadienį Šiaurės Kosove toliau tvyro didelė įtampa, šimtams etninių serbų vėl susirinkus prie Zvečano merijos.

Kremlius: Kosovo serbų teisės turi būti gerbiamos

Kremlius trečiadienį paragino gerbti Kosove gyvenančių etninių serbų teises po šią savaitę dėl vietos rinkimų rezultatų įvykusių susirėmimų, per kuriuos buvo sužeista daugiau kaip 80 žmonių.

„Manome, kad reikia gerbti visas Kosovo serbų teises ir interesus“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas ir pridūrė: „Mes neabejotinai palaikome Serbiją ir serbus.“

E. Macronas: Kosovui tenka atsakomybė už kilusią įtampą

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) trečiadienį pareiškė, kad Kosovo pareigūnams tenka atsakomybė už šią savaitę dėl vietos rinkimų rezultatų vykusius susirėmimus, per kuriuos buvo sužeista daugiau kaip 80 žmonių.

„Labai aišku, kad Kosovo valdžia yra atsakingos už dabartinę padėtį ir kad nesilaikoma susitarimo, kuris vis dėlto buvo svarbus ir užtikrintas vos prieš porą savaičių“, – E. Macronas sakė žurnalistams Slovakijos sostinėje Bratislavoje.