Vanduo, brangesnis už naftą

Vanduo sudaro 71 proc. mūsų planetos paviršiaus, tačiau jo vis labiau trūksta. Kas mūsų laukia ateityje? Ar netrukus gyvensime Franko Herberto knygoje "Kopa" pavaizduotame dykumų pasaulyje?

Gali kilti karai

Statistika išties bauginanti. Daugiau nei 1,1 mlrd. žmonių neturi švaraus, gerti tinkamo vandens, o per du dešimtmečius šis skaičius gali išaugti iki 3 mlrd. Mokslininkai prognozuoja, o politikai su jais sutinka, kad ateityje dėl šio mėlynuoju auksu praminto ištekliaus gali kilti karai.

Kad šia problema tikrai susirūpinta, rodo tai, jog 2009 m. kovo 16–22 d. Stambule buvo surengtas penktasis pasaulinis vandens forumas. Prieš pat konferenciją ir kovo 22-osios – Pasaulinės vandens dienos – minėjimą europarlamentarai aptarė vandens išteklių valdymo problemas ir priėmė rezoliuciją dėl apsirūpinimo šia visuotine gėrybe.

Vanduo reiškia gyvybę

Nors vanduo dengia 71 proc. Žemės paviršiaus, tinkamas gerti gėlas vanduo netrukus gali tapti didele prabanga. Dėl vartojamo netinkamo vandens kyla 80 proc. besivystančiose šalyse atsirandančių ligų ir mirčių atvejų – dėl to kas aštuonias sekundes miršta vaikas. Besivystančioje valstybėje gyvenantis vaikas suvartoja nuo 30 iki 50 kartų mažiau vandens, nei jo bendraamžis išsivysčiusioje šalyje.

Dėl vandens trūkumo ir prastos sanitarijos kasmet miršta 8 mln. žmonių, daugiau kaip milijardas negali lengvai ir prieinamomis kainomis gauti geriamojo vandens, o beveik 2,5 mlrd. žmonių neturi jokių sanitarijos priemonių.

Vandens trūksta ir Europai

Vandens trūkumo problema paliečia ir Europą – daug vandens paleidžiame vėjais ir užteršiame nesusimąstydami apie padarinius. Dunojus – viena iš dešimties upių, kuriai gresia didžiausia ekologinė krizė. Su didžiausiu geriamo vandens trūkumu susidurs pietinė Europos dalis, pirmiausia – Ispanija.

Nesuvokdami vandens svarbos, teršiame jo telkinius, neužsukame čiaupo valydamiesi dantis. Turizmas taip pat gerokai sekina vandens išteklius – gyvendami viešbučiuose nesusimąstydami keičiame rankšluosčius ir išnaudojame trigubai daugiau vandens nei vietos gyventojai.

Laistome stadionus ir golfo laukus: Ispanijoje, kurioje klesti golfo turizmas, vidutiniam šios sporto šakos aikštynui drėkinti kasmet sunaudojama 12 tūkst. žmonių poreikius patenkinti galintis vandens kiekis.

Strategiškai svarbi gėrybė

2,8 mlrd. žmonių gyvena vietovėse, kuriose trūksta vandens, ir tokių gyventojų skaičius iki 2030 m. išaugs iki 3,9 mlrd. Ankstesnės žmonijos kartos negalėjo įsivaizduoti, kad kada nors pirksime išpilstytą geriamąjį vandenį.

Prognozuojama, jog šio gyvybiškai svarbaus skysčio trūkumas gali sukelti konfliktus dėl prieigos prie švaraus vandens, ypač tarp upėmis besidalijančių šalių. Nuo Nilo vandens priklauso net 9 valstybės, nuo Tigro ir Eufrato – trys. Bet kokios vandens kiekį mažinančios užtvankų statybos ar tarša neišvengiamai palies visas tų pačių upių vandenį naudojančias žemupio valstybės. Turkijai baigus GAP projektą iškils 22 užtvankos ir 18 hidroelektrinių, o Eufrato vandens ištekliai Sirijoje gali sumažėti 40 proc., Irake – 80 proc.

Be abejonės, vandenį užteršia ir apsirūpinimo juo tinklą griauna bet kokie kariniai konfliktai – prisiminkime geriamojo vandens trūkumą Irake.

Teisė į vandenį

Europos Parlamento rezoliucijoje primenama, kad vandens ištekliai paskirstomi labai netolygiai, nors tai ir yra bendra žmonijos vertybė. Teisė į vandenį yra gyvybiškai svarbi pamatinė žmogaus teisė, o ne paprasčiausia parduodama ekonominė vertybė, pabrėžia europarlamentarai, ragindami iki 2015 m. užtikrinti skurdžiausiai gyvenantiems asmenims galimybę gauti vandens.

Europos Parlamentas ragina ES šalis nepaisant finansų krizės didinti paramą, skirtą plėtrai, kuri leistų siekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų aprūpinimo geriamuoju vandeniu srityje.