Popiežius Pranciškus antradienį paragino vykdyti reformą, pagal kurią Vatikanas netektų kai kurių įgaliojimų, ir sakė, kad laukia pasiūlymų dėl popiežiaus galių pakeitimų.

Svarbiame Vatikano dokumente dėstydamas savo viziją dėl Katalikų Bažnyčios, Pranciškus taip pat sako, kad katalikai turėtų labiau padėti vargstantiems, ir perspėja, kad pasaulyje didėjanti nelygybė „sprogs“ konfliktu.

„Mano, kaip Romos vyskupo, pareiga yra būti atviram pasiūlymams, kurie gali padėti padaryti mano kunigystę ištikimesnę tai prasmei, kurią jai suteikti norėjo Jėzus Kristus“, - rašė popiežius savo pirmojoje apaštalinėje adhortacijoje (paraginime) pasaulio vyskupams.

Pasak Pranciškaus, atėjo laikas „popiežystės atsivertimui“, nes „pernelyg didelė centralizacija ne pasirodo naudinga, o komplikuoja Bažnyčios gyvenimą“.

Vyskupai turėtų turėti „tikrą mokymo valdžią", sakoma dokumente, kuris yra tarsi ilgas atviras laiškas, toks, kokiais popiežiai naudojasi bendraudami su tikinčiaisiais.

Dokumente nekalbama apie daugelį aistras kurstančių etinių reformų, kurių nori progreso šalininkai, tačiau Pranciškus nurodė, kad klausimas dėl kunigystės tik vyrams nelaikomas diskutuotinu.

Dėl abortų Pranciškus sakė, jog iš Bažnyčios negalima „tikėtis, kad ji pakeistų savo poziciją šiuo klausimu“.

Tačiau popiežius pridūrė, jog Bažnyčia turėtų labiau stengtis "adekvačiai lydėti moteris labai sunkiose situacijose, kai abortas atrodo kaip greitas sprendimas“.

„Kaip Gavėnia be Velykų“

Dokumente Pranciškus pabrėžia Bažnyčios socialinės žinios svarbą ir kritikuoja neteisybę pasaulio ekonomikoje. Šis klausimas yra vienas jo popiežiavimo prioritetų.

„Neturtingi ir neturtingesni žmonės kaltinami smurtu, tačiau be lygių galimybių įvairios agresijos ir konflikto formos ras derlingą dirvą augti ir galiausiai sprogs“, - sakė jis.

Kalbėdamas apie kitas religijas Pranciškus sakė, kad ryšiai su islamu įgijo „didelę svarbą“ Katalikų Bažnyčiai, nes tradiciškai krikščioniškose šalyse daugėja musulmonų imigrantų.

„Mes, krikščionys, turėtume su meile ir pagarba priimti savo šalyse musulmonų imigrantus, taip pat, kaip tikimės ir prašome būti priimti ir gerbiami islamiškų tradicijų šalyse“, - sakė jis.

Popiežius taip pat paragino musulmoniškas šalis ginti krikščionių mažumų bendruomenes.

„Prašau ir nuolankiai meldžiu šių šalių suteikti krikščionims teisę garbinti ir praktikuoti savo tikėjimą, atsižvelgiant į laisvę, kurią islamo sekėjai turi Vakarų šalyse“, - pridūrė jis.

Didelė apaštališkojo paraginimo dalis yra skirta dvasiniams klausimams, ypač – džiaugsmingesnės prieigos prie tikėjimo būtinybei, kuri atsispindi ir dokumento lotyniškame pavadinime „Evangelii Gaudium“ („Evangelijos džiaugsmas“).

„Yra krikščionių, kurių gyvenimas atrodo kaip Gavėnia be Velykų“, - sakė jis ir pridūrė, kad krikščioniškoji žinia turėtų būti ne „nuodėmių ir nusižengimų katalogas“, o „kitų gerovės“ siekis.

„Mūsų bažnyčių durys turėtų būti visuomet atviros, kad jeigu kas nors, paskatintas Dvasios, ateitų čia ieškoti Dievo, nerastų uždarytų durų“, - sakė jis.