Popiežius Leonas XIV antradienį oficialiai užbaigė Šventuosius metus ir uždaė Šv. Petro bazilikos Šventąsias duris, taip užbaigdamas jubiliejinius metus, kuriuos atidarė vienas popiežius, o uždarė jau kitas.
Katalikų tradicijoje Šventieji metai yra šimtmečių senumo tradicija. Jie paprastai minimi kas 25 metus. Tikintieji per juos keliauja aplankyti šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus kapus ir melsti nuodėmių atleidimo.
Roma ta proga gavo 4 mlrd. eurų viešųjų lėšų ilgai atidėliotiems projektams, kuriais siekiama miestą pritaikyti prie šiuolaikinių Europos standartų, įgyvendinti.
Piligrimų skaičius išaugo po popiežiaus Pranciškaus mirties
Vatikanas pranešė, kad Romą aplankė 33 475 369 piligrimai, daugiausia iš Italijos, JAV ir Ispanijos.
Tačiau Vatikano Šventųjų metų organizatorius arkivyskupas Rino Fisichella pripažino, kad šis skaičius yra tik apytikslis. Kol kas tiesiog suskaičiuotas bendras Šventųjų metų piligrimų ir Romos turistų skaičius.
Vatikanas tokį skaičių gavo sudėjęs į Jubiliejaus renginius užsiregistravusių žmonių, Romos bazilikos savanorių pateiktus skaičius ir kamerų Šv. Petro bazilikoje duomenis. Užfiksuota, kad Šventųjų durų slenkstį kasdien peržengdavo apie 25–30 tūkst. žmonių.
Taigi, galima daryti prielaidą, kad per pastaruosius metus pro Šventąsias duris praėjo apie 10 mln. piligrimų.
Oficialus skaičius viršijo 31,7 mln. žmonių – pagal Romos TRE universiteto atliktą tyrimą buvo prognozuojama, kad tiek piligrimų apsilankys per metus.
Vatikanas pranešė, kad piligrimų skaičius išaugo po popiežiaus Pranciškaus mirties balandį ir Leono XIV išrinkimo.
Tai antrieji metai istorijoje, kai Šventieji metai prasideda per vieno popiežiaus pontifikatą, o baigiasi jau dirbant kitam.
Praėjusį sykį taip nutiko, kai 1700 metais popiežius Inocentas XII pradėjo Šventuosius metus, o popiežius Klemensas XI juos užbaigė.
Ginčas dėl fontanų
Romos meras Roberto Gualtieri teigė, kad 110 iš 117 viešųjų darbų projektų, iš pradžių siejamų su Jubiliejumi, jau užbaigti, įskaitant pėsčiųjų aikštę Susitaikymo prospekte (Via de la Conciliazione). Dėl pastarojo projekto priešais Šv. Petro baziliką teko eismą nukreipti į požeminį tunelį.
Projektuojant Popiežiaus Pijaus aikštę, R. Fisichella ir R. Gualtieri nesutarė dėl dviejų fontanų.
R. Gualtieri fontanai patiko, priešingai nei R. Fisichellai, bet jis buvo priverstas nusileisti, nes aikštė yra Italijos žemėje.
„Tai turbūt buvo vienintelis klausimas, dėl kurio, juokdamiesi ir šypsodamiesi, turėjome pripažinti, kad ne visiškai sutarėme, – sakė R. Fisichella. – Jam patiko tie du fontanai, man patiko kiti, bet turėjau nusileisti.“
R. Fisichella teigė nemanantis, kad šiuolaikiniai akmeniniai fontanai tinka aikštei, iš kurios atsiveria vaizdas į barokinio stiliaus Šv. Petro baziliką ir fašistinių laikų architektūrą Susitaikymo prospekte, kuris buvo pastatytas nugriovus kvartalą 1950 metais Jubiliejaus proga.
Po metų R. Fisichella priprato prie fontanų mieste, nors nuomonės apie juos nepakeitė.
„Visada maniau, kad jos atrodo kaip pėdų vonelės“, – teigė jis.
Ilga jubiliejinių metų istorija
Jubiliejiniai metai nuo Vatikano ir Romos neatsiejami nuo 1300-ųjų, kai Šventųjų metų tradiciją įvedė popiežius Bonifacijus VIII. Pasak istorikų, nuo tada Roma tapo krikščionybės centru.
Net ir tada piligrimų skaičius buvo toks didelis, kad apie juos užsiminė Dantė savo poemoje „Dieviškoji komedija. Pragaras“.
Šventieji metai jau seniai tapo neatsiejami nuo didžiulių statybos projektų. Artėjant 1475 metų Jubiliejui popiežius Sikstas IV užsakė pastatyti Siksto koplyčią, o 2000 metų Jubiliejaus proga, valdant popiežiui Jonui Pauliui II, nurodyta pastatyti Vatikano garažą.
Naujausi komentarai