Niūri prognozė

Duomenys apie dabartinę Graikijos finansų būklę, juos pacitavo leidinys "The Financial Times", buvo pristatyti konfidencialioje TVF ataskaitoje, kurią šios organizacijos ekonomistai parengė Vykdomosios valdybos posėdžiui, vyksiančiam vasario 6 d.

Posėdžio metu planuojama aptarti galimybę fondui dalyvauti finansinės paramos Graikijai programoje.

Tiesa, TVF oficialiai ataskaitos, kurią paviešino "The Financial Times", nekomentavo, nors ji tik patvirtina anksčiau išsakytą Vašingtone įsikūrusios organizacijos poziciją, jog nepalengvinus Graikijos skolų naštos, finansinės paramos programa tai šaliai – netikslinga.

Remiantis ataskaitos autorių skaičiavimais, Graikijos skolų padėtis "yra itin nestabili" – ataskaita rodo, kad bendra Graikijos valstybės skola iki 2020 m. gali padidėti iki 170 proc., iki 2022 m. – iki 164 proc., o 2060 m. ji jau gali siekti 275 proc. BVP.

Vėl gelbės?

Šiuo metu finansinės pagalbos Graikijai programą vykdo tik Briuselis. TVF atsisakė joje dalyvauti suabejojęs dėl to, ar realu pasiekti jos tikslus.

ES Graikijos ekonomikos perspektyvas vertina kiek optimistiškiau, nors ir Bendrijai darosi vis sunkiau padėti Graikijai be TVF pagalbos. Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schäuble neseniai įspėjo, kad finansiniam stabilumui Graikijoje iškilo grėsmė.

Įtakingiausias euro grupės narys neatmetė galimybės, kad teks parengti dar vieną – jau ketvirtąjį – tarptautinės pagalbos priemonių Atėnams paketą. Nuo 2010 m. tarptautiniai kreditoriai parengė iš viso tris Graikijos kreditavimo programas, kurių bendra vertė siekia apie 326 mlrd. eurų, manais į didelio masto ekonomines, socialines ir finansines reformas šalyje.

Graikijos finansinė padėtis išlieka nestabili – remiantis naujausiais ES duomenimis, Graikijos skola 2016 m. padidėjo iki 311 mlrd. eurų, o tai sudaro maždaug 180 proc. valstybės BVP.

Kreditorių nesutarimai

Ne vieną mėnesį tęsiantis ES ir TVF nesutarimams, 2015 m. suderintos 86 mlrd. eurų vertės pagalbos Graikijai programos įgyvendinimas stringa ir pareigūnai sako, kad dėl Nyderlanduose, Prancūzijoje ir Vokietijoje šiemet įvyksiančių rinkimų padėtis gali dar pablogėti.

Prancūzijos finansų ministras įspėjo, kad reikėtų skubinti pastangas rasti sprendimą.

"Galimybių (susitarti) dar yra, tačiau jų netrukus nebeliks, nes artėja rinkimai", – pabrėžė M.Sapinas.

Tuo metu vienas iš euro zonos pareigūnų, nenorėjęs atskleisti savo tapatybės, pažymėjo, kad derybose į priekį stumiamasi labai lėtai ir išeities iš aklavietės galbūt nebus rasta artimiausiu metu.

Christine Lagarde vadovaujamas TVF atsisako skolinti Graikijai daugiau pinigų, jeigu nebus iš esmės pakeisti Atėnų vyriausybei keliami griežto taupymo reikalavimai arba jeigu graikai nesuteiks papildomų garantijų, jog būtinos reformos bus įvykdytos.

Euro grupės vadovas Jeroenas Dijsselbloemas, nors pastebėjo, kad TVF dar galutinai neatsisakė dalyvauti pagalbos Graikijai programoje, pridūrė, jog fondo reikalavimai – labai griežti.

"TVF savo pozicijos laikosi labai aiškiai ir nuosekliai. Fondas nori, kad reformų paketas būtų įtikinamas. Jis nori, kad fiskaliniai tikslai būtų įgyvendinami ir ekonomiškai pagrįsti. Ir jis nori, kad skola būtų tvari", – pareiškė jis.

Vis dėlto J.Dijsselbloemas pabrėžė, kad susitarimas dėl Graikijos yra įmanomas: "Esu tikras, kad mes rasime būdą imtis veiksmų. Tik labai svarbu, kad Graikijos ir jos kreditorių derybos būtų atnaujintos."

Neadekvatūs reikalavimai?

Vokietija – didžiausia Graikijos kreditorė – laikosi požiūrio, kad Atėnai turi pasiekti nustatytus finansinius tikslus apsieinant be papildomo skolų mažinimo. Berlynas taip pat ragina Graikijos vyriausybę įgyvendinti reformas.

TVF kritikuoja reikalavimą, kad Graikija pasiektų 3,5 proc. BVP pirminį balansą ar netgi biudžeto perteklių, neatskaičius išlaidų skoloms grąžinti. Šis lygis, TVF teigimu, yra labai aukštas ir daugelis šalių net nėra prie jo priartėjusios.

Fondas mano, kad šiam ilgalaikiam tikslui pasiekti neišvengiamai reikės sumažinti Graikijos skolas. TVF taip pat reikalauja, kad Atėnai prisiimtų papildomų įsipareigojimų.

Graikijos finansų ministras Euclidas Tsakalotos šiuos naujus reikalavimus pavadino nedemokratiškais.

"Neteisinga programoje reikalauti, kad šalis prieš dvejus ar trejus metus įstatymais nustatytų, ką darys 2018 m.", – pareiškė jis.