Iš Kroatijos pirmininkavimą perėmusi Vokietija organizuos ir pirmininkaus ES valstybių narių lyderių ir ministrų susitikimams, o pirmininkavimo šūkis bus „Kartu už Europos atsigavimą“.

Nors pirmininkavimas ES nesuteikia formalių galių, tačiau tai svarbu politiškai, nes pirmininkavimas leis Vokietijai formuoti Bendrijos diskusijų darbotvarkę.

Anksčiau Vokietija daugiausia dėmesio ketino skirti ES sienų saugumui, santykiams su Kinija ir klimato kaitai, tačiau koronaviruso pandemija privertė šalį susitelkti ties jos suvaldymu ir ES ekonomikos atsigavimu.

Remiantis oficialia pirmininkavimo programa, kiti kertiniai Vokietijos pirmininkavimo ES principai bus inovatyvesnė, teisingesnė ir stipresnė Europa pasaulyje.

Vienas pirmųjų iššūkių Vokietijai bus prižiūrėti ES septynerių metų finansinės perspektyvos priėmimą. ES diplomatai tikisi, kad tai pavyks pasiekti jau liepą, tačiau Bendrijos šalys vis dar nesutaria daugeliu klausimų, o derybos, tikėtina, bus itin sunkios.

Vokietija taip pat imsis lyderės vaidmens derantis su Jungtine Karalyste dėl tolesnių santykių po „Brexito“, kurio pereinamasis laikotarpis baigsis sausio 1 d.

Tuo tarpu kanclerei Angelai Merkel pirmininkavimas leis paskutinį kartą parodyti lyderystę tarptautinėje politikoje prieš atsitraukiant nuo politikos kitąmet, kai baigsis ketvirta jos kadencija.

Sausio 1 d. pirmininkavimą ES iš Vokietijos perims Portugalija.