- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vokietija pirmoji Europos Sąjungoje pradės naudoti tokį pat eksperimentinį gydymą antikūnais, kuris, kaip teigiama, padėjo nuo COVID-19 pasveikti Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui), sekmadienį pranešė šalies sveikatos apsaugos ministras Jensas Spahnas (Jensas Španas).
„Vyriausybė nupirko 200 tūkst. dozių už 400 mln. eurų“, – laikraščiui „Bild am Sonntag“ sakė J. Spahnas. Jo nurodyta suma reiškia, kad viena dozė atsiėjo 2 tūkst. eurų.
Pacientai šiuos vaistus gaus nemokamai, naujienų agentūrai AFP sakė Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė.
Nuo ateinančios savaitės universitetinės ligoninės gaus dviejų skirtingų monokloninių antikūnų preparatų. Pasak J. Spahno, Vokietija yra „pirmoji šalis ES“, pasitelkianti juos kovai su pandemija.
Abu preparatus leista naudoti Jungtinėse Valstijose, bet Europa dar nėra uždegusi jiems žalios šviesos.
Ministerijos atstovė sakė, kad Vokietijos reguliuotojas – Paulio Ehrlicho (Paulio Erlicho) institutas (PIE) – nustatė, jog šių vaistų vartojimas „iš principo“ leidžiamas atskirai vertinant kiekvieną atvejį, jei gydytojai nusprendžia, kad to reikia siekiant užkirsti kelią „sunkiai ligos formai ar hospitalizacijai tam tikrose rizikos grupėse“.
Vokietija nupirko JAV įmonės „Regeneron“ antikūnų „kokteilio“ „Casirivimab/Imdevimab“ ir JAV bendrovės „Eli Lilly“ vaisto „Bamlanivimab“, pridūrė atstovė.
D. Trumpas, kuris dėl COVID-19 ligoninėje trumpam atsidūrė spalio mėnesį, buvo gydomas tuo metu oficialiai dar neaprobuotais vaistais „Regeneron“.
Vėliau jis sakė, kad vaistai atliko „fantastišką darbą“.
„Regeneron“ preparatas yra dviejų laboratorijoje sukurtų antikūnų, kurie prisijungia prie koronaviruso paviršiaus baltymų ir neleidžia jam patekti į žmogaus ląsteles, mišinys.
„Eli Lilly“ vaistas veikia panašiai, bet jo sudėtyje yra vieno tipo sintetinių antikūnų.
Nusivylimas
„Jie veikia kaip pasyvi vakcinacija. Šių antikūnų skyrimas ankstyvaisiais [COVID-19] etapais gali padėti didelės rizikos pacientams išvengti rimtesnio [ligos] progresavimo“, – minėtam laikraščiui sakė J. Spahnas.
Vokietija naudoti šiuos vaistus nusprendė nelaukdama Europos vaistų agentūros (EVA) patvirtinimo, didėjant nusivylimui dėl lėtesnio nei tikėtasi vakcinavimo Europos Sąjungoje.
Vakcinų gamintojos „AstraZeneca“ ir „Pfizer“ su „BioNTech“ paskelbė, kad dėl gamybos problemų kol kas tieks Europai mažiau skiepų dozių nei planuota.
Vokietijos vyriausybė yra sakiusi, kad vis tiek tikisi iki rugpjūčio pabaigos pasiūlyti skiepus visiems vokiečiams.
Vokietija – daugiausiai gyventojų turinti ES valstybė ir didžiausia bloko ekonomika – palyginti gerai susitvarkė su pirmąja koronaviruso banga pernai pavasarį, bet pastaraisiais mėnesiais šalyje kilo didelė antroji banga.
Susirūpinimą dar labiau didina naujų, labiau užkrečiamų viruso atmainų atsiradimas.
Nuo pandemijos pradžios Vokietijoje užregistruota daugiau kaip 2 mln. užsikrėtimo atvejų, įskaitant daugiau kaip 50 tūkst. mirties atvejų.
Siekiant stabdyti viruso plitimą mokyklos, nebūtinų prekių parduotuvės, kultūros ir laisvalaikio įstaigos buvo uždarytos iki vasario 14-osios, o bendrovės raginamos leisti darbuotojams dirbti iš namų, jei tik tai įmanoma.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Beveik 1,5 mln. eurų per tris dienas: slovakai renka pinigus Ukrainai2
Kelios Slovakijos organizacijos pradėjo lėšų rinkimo kampaniją „Amunicija Ukrainai“, per tris dienas surinkta beveik 1,5 mln. eurų. ...
-
V. Zelenskis susitiko su žydų organizacijų atstovais2
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su judėjų organizacijų atstovais ir žydų mokyklos mokiniais ir padėkojo visai žydų bendruomenei už paramą Ukrainai kovoje už laisvę. ...
-
Šveicarija nepritaria prisijungimui prie darbo grupės Rusijos oligarchų pinigams susekti1
Šveicarijos parlamentarai trečiadienį atmetė pasiūlymą, kad jų šalis prisijungtų prie Didžiojo septyneto (G-7) darbo grupės rusų oligarchų pinigams susekti ir areštuoti po Rusijos invazijos į Ukrainą. ...
-
O. Scholzas tikisi NATO šalyse rasti Ukrainai šešias „Patriot“ sistemas
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, jog Berlynas deda pastangas, kad „NATO kontekste“ Ukrainai būtų surastos šešios „Patriot“ oro gynybos sistemos, be tos, kurią Vokietija jau pažadėjo perduoti Kyji...
-
„Google“ atleido 28 darbuotojus, protestavusius dėl įmonės sutarties su Izraeliu
Po trikdančio sėdimojo protesto dėl „Google“ sutarties su Izraelio vyriausybe šis technologijų milžinas atleido 28 darbuotojus, ketvirtadienį pranešė „Google“ atstovas. ...
-
Lenkijoje sulaikytas vyras, įtariamas padėjęs Rusijai planuoti pasikėsinimą į V. Zelenskį4
Lenkijoje sulaikytas vyras, įtariamas padėjęs Rusijos žvalgybos tarnyboms planuoti pasikėsinimą į Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, ketvirtadienį pranešė lenkų ir ukrainiečių prokurorai. ...
-
NATO vadovas: Ukrainai skubiai reikalinga oro gynyba
Ketvirtadienį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas per Didžiojo septyneto (G7) užsienio reikalų ministrų susitikimą Italijos Kaprio saloje pareiškė, kad Ukrainai „skubiai ir būtinai reikia daugiau oro gynybos“. ...
-
JT vadovas perspėja: Viduriniai Rytai atsidūrė ant plataus regioninio konflikto slenksčio3
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) ketvirtadienį nupiešė niūrų padėties Viduriniuose Rytuose vaizdą, perspėdamas, kad dėl karo Gazos Ruože ir Irano išpuolio prieš Izraelį kyla...
-
E. Macronas penktadienį Paryžiuje surengs derybas su Libano premjeru ir kariuomenės vadu
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) penktadienį Paryžiuje susitiks su Libano ministru pirmininku Najibu Mikati (Nadžibu Mikačiu) ir kariuomenės vadu Josephu Aounu (Džozefu Aunu), skelbia prezidentūra. ...
-
Žurnalas „Time“ įtraukė J. Navalnają į įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašą9
JAV žurnalas „Time“ įtraukė kalėjime mirusio Rusijos opozicijos politiko Aleksejaus Navalno našlę Juliją Navalnają į įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašą ir paskelbė pirmą išsamų jos interviu, rašo rus...