Kalbėdama Pekine ji sakė, kad daugiau kaip tūkstantį dienų trunkantis karas daro poveikį visam pasauliui, ir pasmerkė Šiaurės Korėjos karių vaidmenį mūšio lauke bei Kinijoje pagamintų dronų naudojimą konflikte.
A. Baerbock paragino pradėti tarptautinį taikos Ukrainoje procesą ir teigė dėl to atvykusi į Kiniją. Pasak vokiečių ministrės, kiekviena nuolatinė Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos narė turi jausti „atsakomybę už taiką ir saugumą pasaulyje“.
„Rusijos prezidentas ne tik griauna mūsų Europos taikos tvarką savo karu prieš Ukrainą, bet dabar per Šiaurės Korėją į tai įtraukia ir Aziją“, – sakė ji spaudos konferencijoje.
„Todėl aš ir mano kolega iš Kinijos išsamiai aptarėme, kad tai negali atitikti ir Kinijos interesų“, – teigė ji.
Vokietijos diplomatijos vadovė Pekine susitiko su kinų užsienio reikalų ministru Wang Yi. Vokiečių ministrė teigė atvykusi į Kiniją palaikyti strateginio dialogo, Berlynui siekiant stiprinti ryšius su Kinija, tačiau tuo pačiu norint aptarti svarbiausius nuomonių skirtumus.
Wang Yi vokiečių ministrei sakė, kad Kinija ir Vokietija, „kaip antra ir trečia pagal dydį pasaulio ekonomikos“, turi stiprinti ryšius „kaip didžiosios valstybės neramioje tarptautinėje situacijoje“.
Tą pačią dieną Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui netikėtai apsilankius karo nuniokotoje Ukrainoje, A. Baerbock pabrėžė, kad „siekdami apsaugoti savo ir Europos saugumą, privalome paremti Ukrainą“.
„Taip pat svarbu kartu pradėti taikos procesą pasaulyje, dėl to šiandien esu čia, Kinijoje“, – sakė ji.
Kiniški dronai
Kinija pristato save kaip neutralią šalį karo Ukrainoje klausimu. Ji teigia, jog, skirtingai nei JAV ar kitos Vakarų šalys, nei vienai pusei nesiunčia mirtinų ginklų.
Tačiau ji išlieka artima Rusijos politinė bei ekonominė sąjungininkė, tad NATO šalys ją kaltina tuo, jog ji įgalina Rusiją veikti kare, ir atkreipia dėmesį, kad Pekinas šio karo niekada oficialiai nepasmerkė.
„Dronai iš Kinijos gamyklų ir Šiaurės Korėjos kariai, puolantys taiką Europos viduryje, pažeidžia mūsų pagrindinius Europos saugumo interesus“, – sakė A. Baerbock.
Ji teigė, kad „šiandien Pekine pasisakė už teisingą taikos procesą būtent dėl to, kad turime skirtingus požiūrius ir vaidmenis“.
Anksčiau pirmadienį A. Baerbock biuras pranešė, jog ji įspėjo savo kolegą Kinijoje, kad Pekino parama Rusijai paveiks dvišalius ryšius.
„Užsienio reikalų ministrė Baerbock pabrėžė, kad didėjanti Kinijos parama Rusijos karui prieš Ukrainą daro poveikį mūsų santykiams, nes tai turi įtakos pagrindiniams Vokietijos ir Europos saugumo interesams“, – teigė Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai.
A. Baerbock taip pat aptarė Vokietijos ir Kinijos, kuri yra svarbi rinka vokiečių automobilių gamintojams ir kitiems pramonėms milžinams, prekybinius ryšius.
Ji paragino Kinijos valdžios institucijas konstruktyviai bendradarbiauti su Europos Sąjunga dėl kiniškiems elektromobiliams taikomų muitų.
„Būtina užtikrinti vienodas sąlygas, sąžiningą konkurenciją ir abipuses rinkos sąlygas“, – sakė ji, kaip nurodė Vokietijos URM atstovas spaudai.
Vėliau spaudos konferencijoje A. Baerbock pridūrė, kad smarkiai subsidijuojamiems elektromobiliams dabar plūstant į Europos rinką, „mes privalome reaguoti“.
Po to, kai atlikus tyrimą buvo padaryta išvada, kad Pekino valstybinės subsidijos nesąžiningai mažina Europos automobilių gamintojų konkurencingumą, spalį ES nusprendė nustatyti papildomus muitus Kinijoje pagamintiems elektriniams automobiliams.
Vokietija, kurios automobilių gamintojų, įskaitant „Volkswagen“, pelnas mažėja ir kurios galvoja apie atleidimus, Briuselyje nepritarė ES tarifams ir ragino tęsti dialogą su Kinija.
Wang Yi sakė, kad ES įvestais dideliais tarifais kiniškiems elektriniams automobiliams „pažeidžiami sąžiningos konkurencijos ir laisvosios prekybos principai“, nurodoma Kinijos užsienio reikalų ministerijos pranešime apie susitikimą.