Istoriškai susiklostė, kad, po Antrojo pasaulinio karo atsigaunančiai Vokietijai kaupiant aukso atsargas, jos visgi nebuvo gabenamos į šalį ir iki šiol net du trečdaliai iš 3 381 tonos Vokietijos aukso buvo saugoma užsienyje. Vokietijos valdomos aukso atsargos šiuo metu yra antros pagal dydį pasaulyje po JAV.

Pastaraisiais metais nuspręsta, kad vis dėlto bus saugiau, jei didesnė dalis to aukso nusės Vokietijos saugyklose. Šia akcija jau pasiekta, kad pernai Frankfurtas tapo didžiausiu pasaulyje aukso atsargas turinčiu miestu ir aplenkė Niujorką, Londoną ir Paryžių. Vokietijos aukso atsargų grąžinimo planas sudarytas iki 2020 m. ir jį įvykdžius daugiau kaip pusė atsargų bus šalies viduje.

Eiliniai piliečiai nenusiteikę optimistiškai

Kaip ekonominė situacija ir politinės nuotaikos vis prieštaringesnės, neseniai nagrinėjo įtakingiausio Vokietijos naujienų savaitraščio „Der Spiegel“ apžvalgininkai. Jie perspėjo, kad šis neatitikimas gali turėti labai skaudžių pasekmių ne vien Vokietijai.

Ekonomiškai 2016 m. Vokietijai nebuvo blogi. Sukurta daugiau naujų darbo vietų ir nedarbas siekia tik 5,8 proc., atlyginimai realiai pakilo 2,5 proc., kainų lygis išliko stabilus, o ekonomikos tyrimų institutų duomenimis verslo klimatas, jo padėtis ir lūkesčiai yra geri, produktyvumas auga, valstybės skolą pavyko dar sumažinti.

Viskas gerai toje Vokietijoje, pasakytų bet kas iš šalies. Tačiau eiliniai Vokietijos piliečiai nusiteikę toli gražu ne taip optimistiškai. „Eurobarometro“ apklausos rezultatai sako, kad tik ketvirtadalis eilinių vokiečių tiki, jog ekonominis šalies vystymasis vyksta teigiamai, o 46 proc. ši kryptis atrodo nepatikima. Vis dėlto toje pačioje apklausoje net daugiau kaip 4 penktadaliai respondentų patvirtino, kad dabartinė Vokietijos ekonominė padėtis yra gera ir jie patenkinti ir savo pačių asmenine pinigine situacija.

Tad iš kur tas eilinio žmogaus pesimizmas, kuris, kaip parodė visiems žinomi praėjusių metų politiniai pokyčiai, nėra išskirtinis šių dienų vokiečių bruožas? „Der Spiegel“ apžvalgininkai priežasčių bando ieškoti demografiniuose pokyčiuose, vis labiau visuomenę poliarizuojančioje gėrybių perskirstymo praktikoje bei aplinkos suvokimo iškraipymuose. Taip pat ekspertai perspėja, kad šios pesimizmo bangos į politiką atnešti populistai ne tik kad nepakels esamų nuotaikų, bet greičiausiai dar ir pakenks ekonominei padėčiai.

Eksportas mažės

Vieno didžiausių pasaulio bankų ir finansinių paslaugų instituto HSBC ir žurnalo „Oxford Economics“ metinėje pasaulinės prekybos apžvalgoje prognozuojama, kad griežtas „Brexito“ procedūros įgyvendinimas ir galima protekcionistinė naujosios JAV vyriausybės ekonominė politika labiausiai gali pakenkti Vokietijos eksportui.

Prognozuojama, kad iki 2030 m. išvežimai iš Vokietijos dėl to gali sumažėti 260 mlrd. dolerių. Palyginti su kitomis pagrindinėmis prognozėmis, kuriose šie politiniai faktoriai nebuvo įtraukti, tai žada eksporto susitraukimą 5 proc.

Prognozės kitoms Didžiojo septyneto (G-7) valstybėms kur kas palankesnės, o Japonijos ir Kanados eksportas turėtų netgi išvis nepajusti jokios neigiamos „Brexito“ bei politinių permainų JAV įtakos ir toliau stipriai augti.

Perkamoji galia penktadaliu didesnė

Nors dar nepaskelbti kalėdinės prekybos Vokietijoje rezultatai, kurie šiuo metų laiku yra bene svarbiausias aktualiausių vartotojų ekonominių nuotaikų ženklas, jau galima panagrinėti „Eurostato“ pateikiamus praėjusių metų vadinamojo tikrojo individualaus vartojimo duomenis, išreiškiamus perkamosios galios standartu.

Iš jų matyti, kad vokiečiai, nors ir nėra didžiausi vartojimo meistrai Europos Sąjungoje (beje, juos pralenkia tik Liuksemburgo gyventojai), tačiau už savo uždirbamus pinigus jie gali įsigyti penktadaliu daugiau prekių negu vidutinis europietis. Vokietijos bruto vidaus produktas sudaro 124 proc. ES valstybių vidurkio.