Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) trečiadienį drauge kreipsis į Europos Parlamentą Strasbūre, vildamiesi sustiprinti Europos Sąjungos sanglaudą, jai susiduriant su tarpusavyje persipynusiomis krizėmis.

Šis jų kreipimasis savotiškai primins apie prancūzų ir vokiečių vienybę laikotarpiu po Berlyno sienos griūties.

Praėjus ketvirčiui amžiaus po Rytų ir Vakarų Vokietijų susivienijimo 1990-ųjų spalį, Vokietijos kanclerė ir Prancūzijos vadovas kalbės apie iššūkius, su kuriais susiduria Europos Sąjunga, neatpažįstamai pasikeitusi nuo tada, kai valdžioje buvo jų pirmtakai - Helmutas Kohlis (Helmutas Kolis) ir Francois Mitterand'as (Fransua Miteranas). Būtent jie pastarąjį kartą 1989 metų lapkričio 22 dieną drauge kreipėsi į ES asamblėją Strasbūre.

„Tai bus istorinis vizitas istoriškai sudėtingu metu“, - sakė Europarlamento pirmininkas Martinas Schulzas (Martina Šulcas), vokiečių socialdemokratas, siekiantis, kad Berlynas ir Paryžius palaikytų glaudesnius santykius.

„ES susiduria su didžiuliais iššūkiais ir jai reikia tvirto jos lyderių įsipareigojimo“, - sakė M.Schulzas, kuris pakvietė A.Merkel ir F.Hollande'ą pasakyti bendrą kalbą parlamente.

Lyderiai savo kreipimesi daug dėmesio skirs migrantų krizei, kurią išprovokavo nuo pilietinio karo Sirijoje į Europą bėgančių žmonių antplūdis pastaraisiais mėnesiais, dėl kurio tarp 28 Bendrijos valstybių iškilo rimtų nesutarimų, o kontinente buvo sugrąžinta sienų kontrolė, kurios panaikinimas po to, kai pakilo Geležinė uždanga, branginamas kaip vienas didžiausių laimėjimų.

Konfrontacija su Rusija dėl jos įvykdytos Krymo aneksijos bei jos dabartinės karinės operacijos Sirijoje irgi kelia rimtų dilemų ES.

Prancūzija ir Vokietija, vienos iš Bendrijos įkūrėjų, taip pat ieško būdų, kaip sustiprinti bendrąją euro zonos valiutą po ne vieną mėnesį trukusios atsinaujinusios skolų krizės ir Graikijos bėdų, kai prie bankroto slenksčio atsidūrusią valstybę teko trečią kartą gelbėti suteikiant finansinę pagalbą.

Pareigūnai Paryžiuje ir Berlyne skeptiškai vertina galimybę, kad F.Hollande'as ir A.Merkel, kurie kiekvienas kalbės po pusvalandį, savo pasisakymuose galėtų pateikti kokių nors svarbių politinių iniciatyvų.

Pirmasis kalbės Prancūzijos lyderis - jo kreipimasis turėtų prasidėti 15 val. vietos (16 val. Lietuvos) laiku.

Po pasisakymų ES asamblėjos frakcijų vadovai galės užduoti klausimų A.Merkel, priklausančiai Vokietijos centro dešiniųjų stovyklai, ir F.Hollande'ui, kuris yra Prancūzijos centro kairiųjų atstovas.

Tarp tokią galimybę turėsiančių deputatų bus ir Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų nacionalinio fronto lyderė Marine Le Pen (Marin Le Pen), kurios populiarumas kelia grėsmę F.Hollande'o perspektyvoms būti perrinktu 2017-aisiais. Tais metais baigsis ir A.Merkel kadencija.

Pasisakyti ketina ir politinė grupė, vadovaujama Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijos (UKIP), kuri siekia, kad Didžioji Britanija, antroji pagal dydį Europos ekonomika, pasitrauktų iš ES. Britanijos premjeras Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) referendumą dėl galimo Britanijos pasitraukimo iš ES žada surengti iki 2017 metų pabaigos.

1989-aisiais, kai H.Kohlis ir F.Mitterrand'as kalbėjo Strasbūre, o Europoje tvyrojo nežinomybė dėl sovietų valdžios subyrėjimo Rytuose, Bendrija turėjo vos 12-a narių. Dabar jų turi 28-ias. O vietoje darnia partneryste paremto Prancūzijos ir Vakarų Vokietijos vadovavimo dabar dominuojančia galia yra didesnė, turtingesnė ir susivienijusi Vokietija.