Vokietijos – vienos didžiausių vadinamųjų taupiųjų valstybių, prieštaraujančių siūlomam dideliam išlaidų padidinimui, lyderis, atvykęs į viršūnių susitikimą Briuselyje, įspėjo, kad ES neturėtų „dar labiau įsiskolinti“: „To daryti negalime.“
Praėjusių metų liepą Europos Komisija pasiūlė 2 trln. eurų vertės septynerių metų išlaidų planą 27 valstybių narių blokui. Taupiosios šalys iš karto aiškiai pareiškė, kad ši suma yra per didelė.
Priešingoje stovykloje esanti Prancūzija, ilgą laiką rėmusi bendrą skolinimąsi, siekia ambicingų išlaidų, nes blokas stengiasi užsitikrinti nepriklausomybę technologijų ir gynybos srityse.
Penktadienį prasidės rimtos vadovų lygio derybos dėl biudžeto remiantis praėjusią savaitę pateiktu patikslintu pasiūlymu, kuris, kaip dauguma mano, bus sudraskytas į gabalus per derybas, kurios pasieks kulminaciją gruodžio mėnesį.
Derybų dokumente šiek tiek nusileidžiama taupiosioms šalims, siūlant sumažinti išlaidas dviem procentais, tačiau F. Merzas įspėjo, kad to nepakaks, kad Vokietija liktų patenkinta.
„Šiuo metu svarstomas pasiūlymas yra akivaizdžiai per didelis. Skaičiai turi būti sumažinti“, – sakė jis.
Galutinį biudžetą turi patvirtinti Europos Parlamentas ir valstybės narės.
Vadovų deryboms vadovausiantis Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa pareiškė, kad siekiant susitarimo iki šių metų pabaigos dėmesys turėtų būti sutelktas į „pagrindinius elementus“. Tai apima „pažangą“ naujų pajamų šaltinių klausimu, rašė jis laiške vadovams prieš viršūnių susitikimo derybas.
Derybų tekste kol kas nėra įtraukti įstatymų leidėjų pasiūlymai dėl ES masto mokesčio didžiosioms technologijų įmonėms ir internetinių lošimų svetainėms, kuris padėtų finansuoti biudžetą, taip pat nebuvo patenkinti Prancūzijos vadovaujami reikalavimai perkelti COVID pandemijos laikotarpio skolas.
Naujausi komentarai