Istorinė perspektyva

Dešimtmečius Vokietijos kariuomenė kentėjo dėl nepakankamo finansavimo ir dėmesio stokos. Šalis, po Antrojo pasaulinio karo tapusi aiškiai pacifistinė, ilgą laiką savo gynybos klausimus laikė antraeiliais. Tačiau pastarųjų metų įvykiai – ypač karas Ukrainoje – privertė Vokietiją pažvelgti į savo gynybos pajėgas nauju žvilgsniu.

Dar 2016 m. žinomas vokiečių istorikas ir karo studijų ekspertas Sönke Neitzelis, vienas iš didžiausią autoritetą turinčių karo istorijos specialistų Vokietijoje, interviu „Die Welt“ įspėjo: „Mes turime iš naujo išmokti, kaip veikia karas.“ Jo žodžiais, Vokietija tapo postherojiška visuomene, kuri nustojo rūpintis savo gynybos pajėgumais, nors pasaulis aplink darosi vis pavojingesnis.

S. Neitzelio darbai pabrėžia labai svarbų aspektą – efektyvios kariuomenės sukūrimas nėra greitas procesas. Jis akcentuoja, kad, norint sukurti gerai funkcionuojančias, moderniomis doktrinomis ir ginklais aprūpintas ginkluotąsias pajėgas, reikia ne mažiau kaip 15–20 metų sistemingo darbo.

Anot istoriko, kariuomenė nėra mechanizmas, kurį galima tiesiog įjungti ir išjungti pagal politinę konjunktūrą, – tai sudėtinga sistema, reikalaujanti nuolatinio dėmesio, finansavimo ir doktrininės plėtros. Kariuomenė turi būti pasiruošusi ne tik technologiškai, bet ir psichologiškai, doktriniškai ir kultūriškai.

Praėjus beveik dešimtmečiui nuo šio interviu, S. Neitzelio įspėjimai pasirodė pranašiški. Bundesvero problemų, apie kurias skelbia auditoriai, ištakos siekia dešimtmečius.

Ambicijos ir realybė

Kaip nurodoma šią savaitę pristatytoje ataskaitoje, nepaisant saugumo iššūkių, Bundesvero aktyviosios tarnybos karių skaičius ne didėja, o mažėja – jau nukrito iki 181 174 karių. Neužpildytų pozicijų skaičius karininkų ir puskarininkių korpuse išaugo nuo 18 proc. 2020 m. iki 20 proc. 2024 m. Eilinių gretose situacija dar blogesnė – ten neužpildyta 28 proc. visų etatų.

Tad tarp realybės ir planų iki 2031 m. pasiekti 203 tūkst. aktyvių karių skaičių – dar didesnė praraja. Bundesvero generalinio inspektoriaus Carsteno Breuerio teigimu, bendras karių skaičius, įskaitant rezervininkus, turėtų išaugti iki 460 tūkst.

ARD televizijos laidoje „Morgenmagazin“ Bundesvero asociacijos pirmininkas André Wüstneris pabrėžė: ypač sudėtinga situacija sausumos pajėgose, kurias artimiausiais metais reikia papildyti 40 tūkst. karių.

Bundesverą sudaro sausumos, oro pajėgos ir karinis jūrų laivynas. Sausumos pajėgose šiuo metu yra tik septynios su puse kovinių brigadų, suskirstytų į tris divizijas. Pvz., Šaltojo karo laikotarpiu Vokietijos Federacinė Respublika turėjo 36 kovines brigadas, suorganizuotas į dvylika divizijų. Šiuo metu planuojama įsteigti dar tris brigadas, įskaitant vieną, kuri nuolat būtų dislokuota Lietuvoje.

Anuomet Vakarų Vokietijos oro pajėgos disponavo 1 tūkst. kovinių lėktuvų, jūrų pajėgose buvo 130 laivų. Aktyvios tarnybos karių skaičius siekė 495 tūkst., o mobilizacijos atveju jis būtų išaugęs iki 1,3 mln. Gynybai buvo skiriama 3,5–4 proc. BVP.

Dabar, palyginti su šiais skaičiais, Bundesvero pajėgos atrodo kukliai. Vokietijos sausumos pajėgos turi mažiau nei aštuonias brigadas (planuojama didinti iki dešimties–penkiolikos), oro pajėgos disponuoja maždaug 230 kovinių lėktuvų (įskaitant naujausius F-35), o laivynas – apie 50 laivų. Gynybai buvo skiriama apie 2 proc. BVP.

Atsirūgo reforma

Personalo krizės priežastis – ne viena. 2011 m. Vokietijoje buvo sustabdyta privalomoji karo tarnyba, kuri tęsėsi 55 metus. Iniciatyva priklauso bavariškajai konservatorių partijai CSU, jai atstovavusiam tuomečiam gynybos ministrui Karlui-Theodorui zu Guttenbergui. Stabdant privalomąją tarnybą, buvo likviduota ir visa šaukimo infrastruktūra, įskaitant 52 regioninius šaukimo punktus.

„Todėl nebėra išsamaus vaizdo apie padėtį, susijusią su atitinkamomis gimimo kohortomis, kurioms taikoma privalomoji karo tarnyba, ir jų noru ir gebėjimu atlikti karo tarnybą, nors privalomoji karo tarnyba Vokietijos vyrams, remiantis Pagrindinio įstatymo 12a straipsniu ir Privalomosios karinės tarnybos įstatymu, ir toliau išlieka kaip potenciali prievolė“, – sakoma dokumente. Taigi, Vokietija praktiškai prarado galimybę įvertinti, kokį žmogiškąjį potencialą galėtų mobilizuoti krizės atveju.

Kita problema – Bundesveras vis mažiau patrauklus jauniems žmonėms. E. Högl ataskaitoje taip pat atkreipiamas dėmesys, kad kariuomenė sensta: 2019 m. pabaigoje vidutinis amžius buvo 32,4 metų, pernai padidėjo iki 34-erių.

Chroniškas deficitas

Personalo problema yra glaudžiai susijusi su techninės įrangos būkle. Ombudsmenės ataskaitoje teigiama, kad Bundesveras kenčia nuo chroniško deficito: trūksta visko – pradedant bazine įranga ir uniformomis, baigiant šarvuota technika ir orlaiviais.

Kalbant apie konkrečius skaičius, Vokietijos kariuomenė turėtų turėti apie 300 kovinių tankų „Leopard 2“ įvairių modifikacijų, tačiau tik du trečdaliai iš jų yra veikiantys. Karinių sraigtasparnių flotilėje – senstanti technika, stinga atsarginių dalių – veikiančių sraigtasparnių dalis retai viršija 70 proc.

Po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą Vokietijos kancleris Olafas Scholzas paskelbė „Zeitenwende“ – gynybos politikos lūžio metą, pažadėjo papildomą 100 mlrd. eurų fondą kariuomenei modernizuoti. Tačiau, kaip pažymi gynybos ekspertai, šios lėšos gali padėti atnaujinti techniką, bet neišspręs sisteminių personalo problemų.

Vilioti ir įpareigoti

Vokietijos karinė ir politinė vadovybė svarsto įvairius būdus, kaip išspręsti personalo krizę. Vienas jų – finansinis skatinimas. Pernai rugpjūtį buvo pranešta apie planus skirti žymiai daugiau lėšų kariuomenės patrauklumui didinti.

Tarp konkrečių priemonių – priedai už specialiąsias užduotis. Pavyzdžiui, specialiųjų pajėgų nariai po sėkmingo mokymo kurso gautų 16 tūkst. eurų premiją vietoj ankstesnių 11 tūkst. eurų. Kariai, kurie privalo būti nuolat pasiekiami ir per dvi valandas pasiruošę dislokavimui, gautų papildomą 500 eurų mėnesinį priedą.

Viena iš labiausiai diskutuojamų priemonių – privalomosios karo tarnybos grąžinimas. Nors formaliai Vokietijoje privalomoji tarnyba nebuvo panaikinta, o tik sustabdyta, jos grąžinimas būtų reikšmingas posūkis šalies gynybos politikoje.

S. Neitzelis ir kiti ekspertai pasisako už privalomosios tarnybos sugrąžinimą argumentuodami, kad tai padėtų ne tik spręsti personalo problemas, bet ir sukurtų platesnį kariuomenės ir visuomenės ryšį.

Hanso Peterio Bartelso nuomone, Vokietijai reikia bent 250 tūkst. aktyvios tarnybos karių, o to pasiekti be privalomosios tarnybos elementų praktiškai neįmanoma.

Gynybos ministras Borisas Pistorius pernai vasarą pristatė naują modelį, kuris galėtų būti pirmas žingsnis privalomosios tarnybos link. Pagal jį, visi jauni vyrai privalėtų užpildyti klausimyną apie savo tinkamumą ir pasirengimą tarnauti kariuomenėje. Moterys šį klausimyną pildytų savanoriškai. Remiantis klausimyno duomenimis, būtų atliekama atranka, kas būtų kviečiamas pereiti medicininį patikrinimą ir pašauktas tarnauti.

Šiam modeliui pritaria Bundesvero generalinis inspektorius. „Mums skubiai reikia karinės tarnybos, nes joje rengiami būsimi rezervininkai, kuriuos reikės pasitelkti gynybos atveju“, – sakė C. Breueris interviu „Tagesspiegel“. Jo nuomone, tai būtų ne tik praktinis, bet ir simbolinis žingsnis: naujasis karo tarnybos modelis yra ir signalas pasauliui, ir atgrasymo priemonė.

Spaudžia laikas

Vasarį vykusius rinkimus laimėję CDU/CSU kartu su būsimos koalicijos partneriais planuoja sustabdyti konstitucijoje įtvirtinto skolų stabdžio galiojimą, kad būtų galima skirti daugiau lėšų Bundesverui. Tačiau šiai idėjai turi pritarti du trečdaliai parlamentarų – pastarojo šaukimo parlamente didžiosioms partijoms pakaktų Žaliųjų paramos. Iš pradžių pastarieji buvo linkę pritarti, tačiau dabar Žaliųjų partijos vadovybė ėmė dvejoti. Būsimosios koalicijos partnerius spaudžia laikas: naujos kadencijos Bundestage pastarąjį centro partijų siūlymą veikiausiai blokuotų radikaliosios partijos „AfD“ ir „Die Linke“.

Kad Bundesvero situacija yra kritinė ir reikalauja skubių sprendimų, pabrėžia ne tik valdžios atstovai. Kovo 12 d. buvo paskelbtas garsių vokiečių mokslininkų viešas kreipamasis, raginantis politines jėgas sutarti dėl gynybos finansavimo padidinimo. Tarp kreipimosi iniciatorių – žinomi tarptautinio saugumo ekspertai Carlo Masala, Christianas Möllingas ir Claudia Major.

Atsišaukime teigiama, kad Vokietija ir Europa susiduria su dviguba grėsme: Rusija, kuri nori dominuoti ir politiškai pakenkti Europai, ir JAV Donaldo Trumpo administracija, kuri nori sunaikinti ES kaip ekonominę konkurentę, apšmeižti ją kaip ideologinę priešininkę ir atskirti Amerikos saugumą nuo Europos saugumo.

Vokietijos karinės vadovybės vertinimu, situacija yra sudėtinga, tačiau ne beviltiška. „Vokietija turi susiimti“, – sako Bundesvero asociacijos pirmininkas A. Wüstneris ir kviečia visuomenę susivienyti dėl gynybos klausimų.

Vokietijos gynybos ekspertai sutinka, kad šaliai reikia surasti  pusiausvyrą tarp tradicinių gynybos pajėgumų stiprinimo ir naujų grėsmių – tokių kaip kibernetinis saugumas, kosminė gynyba ir dirbtinio intelekto panaudojimas – atrėmimo.

Pasak S. Neitzelio, dabar Vokietijai per kelerius metus teks bandyti atgauti tai, kam sukurti, anot jo, reikia mažiausiai 15–20 metų. Karo logika yra vienoda tiek anksčiau, tiek dabar, ir šalys, kurios tai ignoruoja, rizikuoja savo saugumu, sako jis.

Istorikas žino: Bundesveras pajėgus atsitiesti. Vakarų Vokietijos kariuomenės istorijai skirtoje knygoje jis pasakoja, kad 1955 m. pabaigoje įkurtas Bundesveras visišką kovinę vertę pasiekė tik 8-ojo dešimtmečio pradžioje. Žiniasklaidai nutekinta informacija apie tai, kad dar net 1962 m. Bundesveras pasirodė esąs ribotai tinkamas gynybai, sukėlė politinį skandalą šalyje, pagreitino kanclerio Konrado Adenauerio atsistatydinimą.

Pagal ilgalaikį NATO planavimą, Vakarų Vokietijos kariuomenė turėjo sudaryti apie 40 proc. sausumos pajėgų, skirtų Vidurio Europos gynybai nuo sovietų puolimo, ir 25 proc. kovinių lėktuvų. Jūrų pajėgos turėjo kontroliuoti Baltiją. Tačiau 1962 m. rudenį Bundesverui trūko ne tik karių, bet ir modernių ginklų, amunicijos, jis kentė dėl logistikos problemų. Tai pasikeitė tik per ateinančius dešimt metų. Be to, nepasitikėjimą kėlė didelis Bundesvero priklausomumas nuo amerikietiškos įrangos, nors anuomet JAV Vyriausybė neturėjo techninių galimybių deaktyvuoti sąjungininkų techniką.