- Viljama Sudikienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Trečiadienį prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris pareiškė „gėdą“ dėl nusikaltimų, įvykdytų per Vokietijos kolonijinį valdymą Tanzanijoje, ir pažadėjo savo šalyje siekti didesnio žinomumo apie žiaurumus.
„Norėčiau paprašyti atleidimo už tai, ką vokiečiai padarė jūsų protėviams“, – sakė F. W. Steinmeieris, lankydamasis Maji Maji muziejuje pietiniame Songėjos mieste, sakoma jo kalbos stenogramoje.
Tanzanija buvo Vokietijos kolonijų Rytų Afrikoje dalis, 1905–1907 m. ten įvyko vienas kruviniausių kolonijinėje istorijoje sukilimų. Ekspertai teigia, kad per vadinamąjį Maji Maji maištą buvo žiauriai nužudyta nuo 200 tūkst. iki 300 tūkst. vietos gyventojų, daugiausia dėl vokiečių kariuomenės sistemingo laukų ir kaimų naikinimo.
F. W. Steinmeieris sakė, kad Vokietija pasirengusi bendradarbiauti su Tanzanija siekiant įveikti praeitį. „Tai, kas čia įvyko, yra mūsų bendra istorija – jūsų ir mūsų protėvių Vokietijoje istorija“, – sakė jis ir pažadėjo „parvežti šiuos pasakojimus į Vokietiją, kad sužinotų daugiau žmonių mano šalyje“. „Noriu jus patikinti, kad mes, vokiečiai, kartu su jumis ieškosime atsakymų į neatsakytus klausimus, neduodančius jums ramybės“, – pridūrė jis.
Vokietijos prezidentas lankėsi muziejuje baigdamas trijų dienų kelionę į Tanzaniją. Antradienį F. W. Steinmeieris taip pat pažadėjo grąžinti Tanzanijai kolonijiniais laikais pagrobtus artefaktus. Po susitikimo su prezidente Samia Suluhu Hassan Dar es Salaame jis sakė, kad Vokietija pasirengusi bendradarbiauti dėl „kultūrinių vertybių ir žmonių palaikų grąžinimo“.
F. W. Steinmeierio kelionė sutapo su Didžiosios Britanijos karaliaus Karolio III vizitu Kenijoje, per jį taip pat buvo daug kalbama apie kolonijinę erą. Per pastaruosius 20 metų Vokietija pradėjo daugiau kalbėti apie kolonijiniais laikais padarytus nusikaltimus.
Vokietijos Pietvakarių Afrikoje, dabar Namibijoje, Vokietija atsakinga už masines čiabuvių Herero ir Nama žmonių žudynes, daugelis istorikų jas vadina pirmuoju XX a. genocidu. Vokietija grąžino Namibijai kaukoles ir kitus žmonių palaikus, tuo laikotarpiu išsiųstus į Berlyną. 2021 m. šalis oficialiai pripažino vykdžiusi genocidą Namibijoje ir pažadėjo milijardą eurų finansinės paramos aukų palikuoniams.
Vokietija taip pat pradėjo grąžinti kolonijiniu laikotarpiu pagrobtus kultūros artefaktus. Praėjusiais metais ji grąžino Nigerijai Benino bronzos kolekcijų eksponatus, senovines skulptūras iš Benino karalystės. XVI-XVIII a. metalinės plokštės ir skulptūros yra vieni labiausiai vertinamų Afrikos meno kūrinių, jie buvo britų išvežti XIX a. pabaigoje ir dabar yra išsibarstę po Europos muziejus.
Berlyno priešistorės ir ankstyvosios istorijos muziejus nuo 2017 m. tiria apie 1100 kaukolių iš Vokietijos Rytų Afrikos ir galiausiai ketina grąžinti palaikus atitinkamoms šalims. Rugsėjį muziejus pranešė, kad tyrėjai Tanzanijoje nustatė gyvus žmonių, kurių kaukolės buvo pagrobtos, giminaičius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Veiklą pradeda JAV ir Lenkijos grupė, padėsianti Ukrainai kovoti su Rusijos dezinformacija
Jungtinės Valstijos pirmadienį paskelbė, kad Lenkijos sostinėje veiklą pradeda grupė, kurios pagrindinis tikslas – padėti Ukrainai kovoti su Rusijos dezinformacija. ...
-
Vokietijos prezidentas: niekada nepamirškime nacionalizmo ir neapykantos žalos1
Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris), pirmadienį apsilankęs vienų Antrojo pasaulinio karo žudynių vietoje Prancūzijoje, perspėjo dėl nacionalizmo pavojaus. ...
-
D. Medvedevas pašaipiai sureagavo į EP rinkimus: paragino O. Scholzą ir E. Macroną atsistatydinti2
Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pašaipiai sureagavo į Europos Parlamento rinkimų rezultatus ir paragino Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą ir Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną atsistatydinti. ...
-
Ministrė: Vokietija nevers pabėgėlių ukrainiečių grįžti namo
Vokietija neplanuoja daryti spaudimo pabėgėliams ukrainiečiams, kad jie grįžtų namo. Jie patys gali nuspręsti, kada važiuoti atgal į Ukrainą. ...
-
Bulgarijos parlamento rinkimus laimi ekspremjero B. Borisovo konservatyvi partija
Šeštuose Bulgarijos parlamento rinkimuose per trejus metus sekmadienį balsavo tik mažiau nei trečdalis bulgarų, o buvusio premjero Boiko Borisovo konservatyvioji partija užėmė pirmąją vietą. ...
-
„Balsuoju už nuteistą nusikaltėlį“: D. Trumpo šalininkai rodo ištikimybę1
Jungtinių Valstijų eksprezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pirmą kartą po istorinio apkaltinamojo nuosprendžio surengė didelį mitingą, kuriame jo šalininkai demonstravo nepajudinamą ištikimybę. ...
-
Ukrainos pareigūnas apie smūgį rusų naikintuvui Su-57: V. Putinas įsiutęs
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas yra įsiutęs dėl Ukrainos gynybos pajėgų smūgio moderniausiam rusų naikintuvui Su-57. ...
-
Rinkėjų aktyvumas EP rinkimuose: Lietuva – antra nuo galo1
Kroatijoje rinkimuose į Europos Parlamentą dalyvavo tik 21,34 proc. rinkėjų. Tai žemiausias rodiklis tarp visų ES šalių, rodo pirmadienį paskelbti Europos Sąjungos (ES) duomenys. ...
-
Partijos atstovai: po pareiškimų apie Vokietijos nacistinę praeitį M. Krahas negaus vietos EP1
Vokietijos kraštutinių dešiniųjų politikas Maximilianas Krahas, kuriam buvo uždrausta dalyvauti jo partijos ES rinkimų kampanijoje po prieštaringų pareiškimų apie Vokietijos nacistinę praeitį, negaus vietos Europos Parlamen...
-
Kremlius apie EP rinkimus: mes atidžiai stebime šiuos procesus
Kremlius pirmadienį pareiškė atidžiai stebintis kraštutinių dešiniųjų partijų laimėjimus Europos Parlamento rinkimuose, paskatinusius Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną (Emaniuelį Makroną) sušaukti pirmalaikius r...