Tačiau šių valstybių perspėjimų apie Rusijos agresiją bei raginimų Vakarams imtis ryžtingesnių veiksmų atgrasant V. Putiną, daugelis europiečių nesiklausė. Net ir po 2008-ųjų, kai Rusija įsiveržė į Sakartvelą, ir 2014-aisiais, kai Kremlius aneksavo Krymą.
„Viena šio karo pamoka yra ta, kad turėjome klausytis tų, kurie pažįsta V. Putiną. Jie mums daug metų kartojo, kad V. Putinas nesustos“, – praėjusį mėnesį savo kalboje apie Europos Sąjungos padėtį sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Nuo vasario mėnesio Baltijos šalys ir Lenkija ne kartą ragino teikti didesnę ir greitesnę karinę pagalbą, įskaitant galingesnius puolamuosius ginklus, tačiau JAV ir Vakarų Europos sąjungininkės atkirto, kad jos nėra tiesioginės konflikto su Rusija dalyvės. Bet paskui, kai V. Putinas savo veiksmais įrodė, kad atsargios kaimyninės valstybės vis dėlto buvo teisios, tai pamažu pradėjo keistis.
Sukrečiančios Rusijos kariuomenės atakos, kai pirmadienį į civilių objektus Ukrainoje buvo paleista dešimtys raketų, buvo pasmerktos visame pasaulyje. Vakarų lyderiai pradeda pripažinti, kad jiems gali tekti imtis ryžtingesnių žingsnių, kad užtikrintų Ukrainos pergalę.