Berlynas vis labiau siekia pasinaudoti Ukrainos patirtimi mūšio lauke.
V. Zelenskis Berlyne surengs derybas su kancleriu Friedrichu Merzu, kuriose, kaip tikimasi, iš dalies bus sutelktas dėmesys į bendradarbiavimą dronų gamybos srityje.
Šios konsultacijos vyksta JAV inicijuotoms taikos deryboms tarp Rusijos ir Ukrainos atsidūrus aklavietėje, Kyjivui atmetant idėją perleisti kokią nors teritoriją Maskvai.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas taip pat išreiškė pyktį Europos NATO sąjungininkėms dėl to, kad šios neprisijungė prie JAV ir Izraelio karo prieš Iraną ir nepatruliuoja Hormuzo sąsiauryje.
Kyjivo sąjungininkių gynybos ministrai ir NATO vadovas Markas Rutte trečiadienį Berlyne rengia Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikimą.
Jungtinėms Valstijoms sumažinus savo paramą, Vokietija tapo didžiausia Ukrainos rėmėja jau penktus metus trunkančiame kare su Rusija.
Ukrainos kariuomenė dabar turi didelę karinių dronų naudojimo mūšio lauke patirtį. Dėl palyginti mažos kainos, didėjančio efektyvumo ir veikimo nuotolio jie dabar yra būtini ginklai.
Karas Artimuosiuose Rytuose suteikė Kyjivui galimybę pademonstruoti savo patirtį – V. Zelenskis išsiuntė kovos su dronais specialistus ir lankėsi šalyse, kurios tapo Rusijos sąjungininko Irano išpuolių taikiniais.
Berlynas taip pat nori pasinaudoti šia patirtimi, nes F. Merzas skyrė šimtus milijardų eurų Vokietijos kariuomenei stiprinti, siekiant atgrasyti Rusiją.
Vasarį V. Zelenskis lankėsi Miunchene esančioje dronų gamykloje, kurią įsteigė bendra Vokietijos ir Ukrainos įmonė, gaminanti įrangą ukrainiečių kariuomenei.
Vokietijos „Quantum Systems“ ir Ukrainos „Frontline Robotics“ apie bendrą įmonę „Quantum Frontline Industries“ (QFI) paskelbė gruodį.
„Quantum Systems“ antradienį pranešė, kad per derybas Berlyne paskelbs apie dvi naujas bendras įmones su Ukrainos gamintojais.
„Vienybės centras“
„Mūsų esama bendra įmonė QFI rodo, kad gamybos pajėgumus Vokietijoje galima sukurti per kelias savaites, o veikiančias sistemas pristatyti Ukrainai“, – sakė įmonės generalinis direktorius Matthias Lehna.
„Esame įsitikinę, kad šis bendradarbiavimas sudarys Europos ateities gynybos pajėgumų branduolį“, – sakė jis.
V. Zelenskio ir F. Merzo susitikimas vyksta augant viltims, kad Europos Sąjunga (ES) netrukus galės suteikti Ukrainai dar gruodį sutartą 90 mlrd. eurų paskolą.
Šią paskolą blokavo Vengrijos nacionalistų ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, tačiau jam pralaimėjus praėjusį savaitgalį vykusiuose rinkimuose, Europos lyderiai dabar tikisi, kad netrukus pavyks atblokuoti lėšas.
Vokietijos vyriausybės atstovas Stefanas Kornelius pirmadienį sakė besitikintis, kad pagalba Ukrainai bus suteikta „labai greitai“.
Tęsiantis karui Ukrainoje, Vokietija suteikė prieglobstį šimtams tūkstančių pabėgėlių.
Pradėdamas antradienio derybas, Ukrainos socialinės apsaugos ministras Denysas Uliutinas susitiko su Vokietijos vidaus reikalų ministru Alexander'u Dobrindtu kultūros ir piliečių konsultavimo centre, pavadintame „Vienybės centru“.
Centras „tarnaus kaip pagrindinis kontaktinis punktas ukrainiečiams, pabėgusiems į Vokietiją dėl Rusijos agresijos karo“, sakoma Vidaus reikalų ministerijos pranešime.
Centras teiks „patarimus dėl darbo paieškos ir integracijos Vokietijoje“, bet taip pat sieks „skatinti norą grįžti“ į Ukrainą, nurodė ministerija.
Atidarys naftotiekį
V. Zelenskis antradienį pareiškė, kad Maskvos smūgių apgadintas naftotiekis, kuriuo per Ukrainą į Vengriją ir Slovakiją tiekiama rusiška nafta, bus atidarytas iki balandžio pabaigos.
„Kalbant apie naftotiekį, kaip ir žadėjome, jis bus suremontuotas iki balandžio pabaigos – ne visiškai, bet tiek, kad galėtų veikti“, – žurnalistams Berlyne sakė V. Zelenskis ir pridūrė, kad yra pasirengęs susitikti su išrinktuoju Vengrijos ministru pirmininku Peteriu Magyaru.
Naftotiekio statusas buvo pagrindinis įtampos šaltinis tarp V. Zelenskio, kuris nori, kad visos ES šalys nustotų pirkti rusišką energiją, ir Vengrijos premjero Viktoro Orbano, kuris per visą rinkimų kampaniją griežtai kritikavo Ukrainos lyderį.
V. Orbanas, kuris, nepaisant invazijos į Ukrainą, palaikė gerus santykius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, sekmadienį patyrė skaudų pralaimėjimą rinkimuose ir baigs savo 16 metų trukusį valdymą.
Jis pavertė Ukrainą pagrindiniu kampanijos klausimu, vaizduodamas Kyjivą kaip „priešišką“ Vengrijai.
Tačiau jo įpėdinis P. Magyaras, nors ir žadėjo naują erą Vengrijos politikoje, taip pat prieštarauja ES karinės pagalbos Ukrainai siuntimui ar greitesnio kelio Kyjivui įstoti į 27 valstybių bloką siūlymui.
V. Zelenskis sakė esąs pasiruošęs derėtis su P. Magyaru, kurį pasveikino sekmadienio vakarą, praėjus kelioms valandoms po rinkimų apylinkių uždarymo.
„Esame pasiruošę susitikimui. Kai tik bus pasiruošęs naujasis ministras pirmininkas“, – sakė V. Zelenskis.