„Turime visiškai užblokuoti Rusijos karo mašiną (...), gynybai nuo Rusijos agresijos panaudoti įšaldytą Rusijos turtą, įskaitant pavogtą korupcinį turtą. Atėjo laikas ne tik įšaldyti, bet ir konfiskuoti Rusijos turtą, konfiskuoti jį ir panaudoti taikai, o ne karui“, – sakė V. Zelenskis.

„Manau, kad Rusiją galima priversti sustabdyti šį karą. Ji jį pradėjo ir gali būti priversta jį nutraukti, bet jei pasaulis nesieks pakeisti režimo Rusijoje, tai reiškia, kad net ir karui pasibaigus Maskva vis tiek bandys destabilizuoti kaimynines šalis“, – pabrėžė ukrainiečių prezidentas.

Ketvirtadienį V. Zelenskis vaizdo ryšiu kalbėjo konferencijoje, skirtoje Helsinkio baigiamojo akto dėl pagarbos sienoms ir teritoriniam vientisumui pasirašymo 50-osioms metinėms.

V. Zelenskis buvo pakviestas asmeniškai dalyvauti konferencijoje Helsinkyje, tačiau savo pranešimą skelbė nuotoliniu būdu.

Rusų Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova praėjusią savaitę sakė, kad Rusija dalyvaus, tačiau į susitikimą nesiųs jokių aukšto rango atstovų.

1975-ųjų rugpjūčio 1-ąją Suomijos sostinėje Rytų ir Vakarų blokai pasirašė Helsinkio baigiamąjį aktą – dokumentą, kuriuo siekta pagerinti Šaltojo karo priešininkių santykius.

Šis istorinis 35 valstybių, įskaitant Sovietų Sąjungą ir Jungtines Valstijas, susitarimas paskatino sukurti Europos Saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją (ESBO), šiandien vienijančią 57 šalis.

Sienų neliečiamumas

Vieni iš pagrindinių susitarime įtvirtintų principų – valstybių suverenitetas, jėgos nenaudojimas ir, svarbiausia, sienų neliečiamumas.

„Dalyvaujančios valstybės laiko neliečiamomis viena kitos ribas ir visų Europos valstybių ribas, todėl dabar ir ateityje jos susilaikys nuo šių ribų pažeidimo“, – rašoma sutarties tekste.

Šiems įsipareigojimams mestas rimtas iššūkis po 2022 metų Rusijos invazijos į Ukrainą, sukėlusios didžiausią krizę ESBO istorijoje.

„Viena iš pagrindinių Putino idėjų, dabar vyraujanti Rusijoje (...), kad jos sienos yra ten, kur ji nori, – ketvirtadienį sakė V. Zelenskis.

Kyjivas reikalavo, kad Rusija būtų pašalinta iš ESBO, tačiau nesėkmingai.

2024 metų liepą Rusijos įstatymų leidėjai balsavimu nusprendė sustabdyti dalyvavimą šios organizacijos parlamentinėje asamblėjoje, pavadinę ją antirusiška ir diskriminacine, nors oficialioje organizacijos svetainėje šalis tebėra nurodyta kaip valstybė narė.

2023 metų gruodžio viduryje Suomija uždarė savo 1 340 km rytinę sieną su Rusija – po to, kai atvyko apie 1 tūkst. migrantų be vizų.

Helsinkis teigė, kad tokį migrantų srautą organizavo Rusija; Kremlius šį kaltinimą neigė.