Šis žingsnis žengtas po to, kai Niigatos prefektūros gubernatorius Hideyo Hanazumi praėjusį mėnesį pritarė Kašivadzakio-Karivos elektrinės darbo atnaujinimui.
Jėgainė buvo išjungta, kai Japonija nutraukė branduolinės energijos naudojimą po to, kai 2011 metais dėl milžiniško žemės drebėjimo ir cunamio išsilydė trys Fukušimos atominės elektrinės reaktoriai.
Tačiau didelių gamtinių išteklių neturinti šalis dabar nori atgaivinti atominę energiją, kad sumažintų savo didelę priklausomybę nuo iškastinio kuro, iki 2050 metų pasiektų neutralumą anglies dioksido atžvilgiu ir patenkintų didėjančius dirbtinio intelekto energijos poreikius.
Niigatos, kurioje yra Kašivadzakio-Karivos elektrinė, asamblėja pirmadienį balsavo dėl regioninio papildomo biudžeto įstatymo projekto, į kurį įtraukta rezoliucija, kuria pritariama gubernatoriaus sprendimui.
„Priemonei pritarta balsų dauguma“, – sakė asamblėjos pirmininkas, kai dauguma 53 narių turinčios asamblėjos narių stovėdami išreiškė savo palaikymą.
Tikimasi, kad pašalinus šią kliūtį „Tokyo Electric Power“ (TEPCO) kreipsis į Japonijos branduolinės energetikos reguliavimo instituciją, kad ši suteiktų galutinį leidimą atnaujinti elektrinės darbą.
TEPCO pateiks prašymą Branduolinio reguliavimo tarnybai iki metų pabaigos, teigė Japonijos žiniasklaida.
Nacionalinio transliuotojo NHK ir verslo laikraščio „Nikkei“ duomenimis, bendrovė svarsto galimybę vieną iš septynių elektrinės reaktorių vėl įjungti maždaug sausio 20 dieną.
Antradienį H. Hanazumi turėtų susitikti su pramonės ministru Ryosei Akazawa ir išreikšti savo paramą elektrinės paleidimo atnaujinimui, pranešė vietos televizijos stotis „Broadcasting System of Niigata“ (BSN).
Reaktorius jau atitinka šalies branduolinės saugos standartą, o TEPCO laukė vietos bendruomenių sutikimo jį įjungti.
Ministrė pirmininkė Sanae Takaichi išreiškė paramą branduolinės energijos naudojimui.
Japonija yra penkta pagal anglies dioksido išmetimą šalis pasaulyje (po Kinijos, Jungtinių Valstijų, Indijos ir Rusijos) ir yra labai priklausoma nuo importuojamo iškastinio kuro.
Beveik 70 proc. jos elektros poreikių 2023 metais tenkino anglį, dujas ir naftą deginančios elektrinės – šį skaičių Tokijas per ateinančius 15 metų nori sumažinti iki 30-40 procentų.
Iki 2011 metais įvykusio žemės drebėjimo ir cunamio, per kuriuos žuvo apie 18 tūkst. žmonių, branduolinė energija sugeneruodavo apie trečdalį Japonijos elektros, o didžiąją likusią dalį – iškastinis kuras.
Po nelaimės TEPCO palaipsniui išjungė savo branduolinius įrenginius, tačiau 14 reaktorių, daugiausia vakariniuose ir pietiniuose regionuose, vėl pradėjo veikti pagal griežtus saugos standartus.
Naujausi komentarai