Žiniasklaida apie susitikimą Baltuosiuose rūmuose: svarbiausi aspektai

Žiniasklaida apie susitikimą Baltuosiuose rūmuose: svarbiausi aspektai

2025-08-19 15:55
Marius Jakštas (ELTA)

Pirmadienį JAV prezidentas Baltuosiuose rūmuose priėmė Ukrainos prezidentą ir Europos lyderius, siekdamas aptarti, kaip užbaigti karą Ukrainoje. ELTA apžvelgia užsienio naujienų portalų išskiriamus pagrindinius šio istorinio susitikimo aspektus.

Žiniasklaida apie susitikimą Baltuosiuose rūmuose: svarbiausi aspektai
Žiniasklaida apie susitikimą Baltuosiuose rūmuose: svarbiausi aspektai / Scanpix nuotr.

Daugiausia dėmesio skiriama neaiškumui dėl Rusijos ir Ukrainos prezidentų susitikimo, paliauboms, saugumo garantijoms ir teritorijų mainų klausimui.

Ar galiausiai įvyks dvišalis Rusijos ir Ukrainos prezidentų susitikimas?

Nors Donaldas Trumpas po susitikimo Baltuosiuose rūmuose teigė pradėjęs tokį susitikimą organizuoti, užsienio žiniasklaida galimybes jam įvykti vertina atsargiai.

BBC atkreipia dėmesį, kad Rusijos pusė iki šiol visą laiką priešinosi dvišalio susitikimo tarp Volodymyro Zelenskio ir Vladimiro Putino idėjai ir sąmoningai keldavo išankstines sąlygas karui Ukrainoje sureguliuoti, kurios ukrainiečiams nebūtų priimtinos.

V. Zelenskis, savo ruožtu, nuolat kartojo esąs pasirengęs susitikti su V. Putinu, „nors tai greičiausiai buvo būdas pagrįsti savo teiginį, kad Rusija nesiekia taikos, nes (Ukrainos prezidentas – ELTA) manė, kad Kremlius tokiu susitikimu nesuinteresuotas“, pažymi BBC.

Naujienų agentūra „The Associated Press“ cituoja V. Putino patarėją užsienio reikalų klausimais Jurijų Ušakovą, kuris teigė, kad per pirmadienio susitikimo metu vykusį 40 minučių trukmės pokalbį telefonu JAV ir Rusijos prezidentai viso labo „pasisakė teigiamai“ apie galimybę tęsti tiesiogines abiejų pusių derybas.

Portalas „The Guardian“ rašo, kad, patarėjo teigimu, Rusijos prezidentas yra atviras tiesioginių derybų „idėjai“. Pasak BBC, J. Ušakovas tik teigė, kad Rusijos ir Ukrainos delegacijoms derybose „verta (...) svarstyti galimybę padidinti atstovavimo lygį“.

„The Guardian“ teigimu, susitikime dalyvavę Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas ir Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas atskirose spaudos konferencijose sakė, jog laikas parodys, ar Rusijos prezidentui pakaks „drąsos“, kad toks susitikimas iš tiesų įvyktų.

JAV žada saugumo garantijas, bet jų nekonkretizuoja

Apie tai, kad Kremlius pasirengęs sutikti su saugumo garantijomis Ukrainai sekmadienį pirmasis prabilo D. Trumpo specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas. Paramą joms pirmadienį išsakė ir JAV prezidentas, tačiau, kaip pabrėžia „The Guardian“, BBC ir „The Associated Press“, konkretumo visgi pritrūko.

„Mes jiems suteiksime gerą apsaugą“, – per susitikimą sakė D. Trumpas, kurį cituoja BBC.

„Kalbant apie saugumą, bus suteikta daug pagalbos“, net jei Europos šalys turės būti „pirmoji gynybos linija“, JAV prezidentą cituoja „The Guardian“.

BBC pažymi, kad JAV prezidentas tiesiogiai nepasiūlė Amerikos karių dislokavimo Ukrainoje, tačiau galimo JAV kariuomenės prisidėjimo prie saugumo garantijų įgyvendinimo taip pat neatmetė.

„Mes dalyvausime“, – žurnalistų prašomas konkretizuoti, ar į Ukrainą vyks JAV kariai, sakė Amerikos prezidentas.

Saugumo garantijų kontekste CNN ir BBC taip pat mini Ukrainos planą iš JAV pirkti ginkluotės už 90 mlrd. JAV dolerių. V. Zelenskis taip pat minėjo JAV ketinimą iš Ukrainos pirkti dronų, o šio sandėrio vertė, kaip anksčiau pranešė „The Financial Times“, turėtų siekti 50 mlrd. JAV dolerių.

Į darbotvarkę grąžinta paliaubų sąlyga

Po viršūnių susitikimo Aliaskoje su kolega iš Rusijos D. Trumpas, iki tol nuolat kalbėjęs apie būtinybę „sustabdyti žudynes“, pakeitė plokštelę ir ėmė neigti paliaubų poreikį, panašu, įtikintas V. Putino, kad racionaliau iš karto siekti ilgalaikio taikos susitarimo.

Tačiau pirmadienį Baltuosiuose rūmuose paliaubų kaip tolesnių derybų su Rusija sąlygą vėl iškėlė F. Merzas, pažymi BBC.

Jam netrukus paantrino Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, primindamas D. Trumpui, kad tai buvo jo paties idėja.

Prie vieno stalo su Europos lyderiais sėdėjęs D. Trumpas, į jį atsisukus televizijos kameroms, nei pritarimo, nei prieštaravimo paliaubų idėjai neišsakė.

„Jei galime pasiekti paliaubas, puiku“, – sakė jis, bet užsiminė, kad tai toli gražu nėra lemiamas veiksnys, rašo „The Associated Press“.

Apie Ukrainos teritorijų atidavimą Rusijai – nediskutuota

Nors V. Zelenskis ir D. Trumpas ilgai aptarinėjo Ovaliajame kabinete buvusį žemėlapį su Rusijos užgrobtomis teritorijomis, Ukrainos perbraižymas, pasak NATO generalinį sekretorių Marką Rutte citavusio CNN, pirmadienį diskutuojamas nebuvo. Pasak M. Rutte, sutarta šį klausimą palikti trišaliam susitikimui, kuriame be JAV ir Ukrainos taip pat dalyvausianti Rusija.

Teritorijų klausimu „The Associated Press“ cituoja V. Zelenskį, pažymėjusį, kad „derinti šį klausimą paliksime man su Putinu“.

Kiti aspektai: V. Zelenskio tonas, apranga, susitikimo atmosfera

Užsienio žiniasklaida primena liūdnai pagarsėjusį pastarąjį Ukrainos prezidento vizitą Baltuosiuose rūmuose vasarį, ir priduria, kad šįkart susitikimo atmosfera buvo visai kitokia, nes abu prezidentai pabrėžtinai vengė konfrontacinio tono.

„Turint galvoje pastarąjį jo įtemptą apsilankymą Ovaliajame kabinete vasarį, Ukrainos prezidentas dėjo nemažai pastangų, kad pakerėtų žavesiu savo amerikiečius šeimininkus – per pirmąsias susitikimo minutes jis pasakė „ačiū“ net šešis kartus“, – rašo BBC.

BBC ir „The Associated Press“ taip pat atkreipia dėmesį į Ukrainos prezidento šįkart vilkėtą tamsų kostiumą, o ne jam įprastą karinę aprangą, kurią vasarį JAV prezidentas pašiepė sakydamas „šiandien jūs pasipuošęs“.

Susitikimo išvakarėse portalas „Axios“ citavo vieną D. Trumpo patarėjų, teigusį, kad „būtų geras taikos ženklas“, jei V. Zelenskis šiame susitikime vilkėtų kostiumą, tačiau pridūrusį, jog nemano, kad Ukrainos prezidentas tai padarys.

Daugiau naujienų