Pasak laikraščio, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas praėjusią savaitę dukart sutrukdė F. Merzo siekiams Briuselyje: kai Vokietijos kancleris mėgino paskutinę minutę įtikinti ES lyderius panaudoti 210 mlrd. eurų įšaldytų Rusijos valstybės aktyvų Ukrainai remti ir derantis dėl Vokietijos siekto prekybos susitarimo su Pietų Amerikos šalių prekybos bloku MERCOSUR.
FT teigimu, kelias savaites iki ketvirtadienio viršūnių susitikimo Briuselyje E. Macronas viešai neprieštaravo Vokietijos siūlymui dėl Rusijos aktyvų panaudojimo, tačiau užkulisiuose jo komanda išreiškė abejones dėl šio žingsnio teisėtumo ir įspėjo, kad jo įsiskolinimų turinčiai šaliai gali būti sunku suteikti nacionalinę garantiją, jei prireiktų grąžinti lėšas Maskvai per trumpą laiką.
Vis daugiau šalių, įskaitant Italiją, stojant į ilgai šiam pasiūlymui besipriešinusios ir didžiąją dalį šių aktyvų savo institucijose laikančios Belgijos pusę, prie jų prisijungė ir Prancūzijos prezidentas, taip šią idėją palaidodamas.
„Macronas išdavė Merzą ir žino, kad jam teks už tai sumokėti kainą“, – laikraščiui sakė apie ketvirtadienio derybas gerai informuotas aukštas ES diplomatas.
„Bet jis toks silpnas, kad neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik prisijungti prie Giorgios Meloni“, – pridūrė jis.
„Macronas ir Merzas apsikeitė vaidmenimis“, – sakė „Eurasia Group“ Europos padalinio vadovas Mujtaba Rahmanas.
„Pastaruosius ketverius–penkerius metus Eliziejaus rūmuose vyravo nuomonė, kad Vokietijos silpnumas pakenkė Europos gebėjimui veikti. Dabar yra kancleris, kuris supranta geopolitiką, nori įsitraukti ir daugiau nuveikti Europoje... bet dabar savo įsipareigojimų negali įvykdyti Paryžius“, – paaiškino ekspertas.
Derybos su bloku MERCURSOR truko daugiau nei du dešimtmečius, o Vokietijos kancleris jau kelis mėnesius spaudė Europos lyderius pasirašyti susitarimą iki gruodžio pabaigos, grasindamas Prancūzijai, kad balsavime ši rizikuoja likti mažumoje.
Tačiau E. Macronas vėl suvienijo jėgas su G. Meloni, padėjusia atidėti sprendimą dėl šio susitarimo kelioms savaitėms, atimant iš F. Merzo dar vieną politinę pergalę.
Pasak FT, Italijos ministrė pirmininkė pažadėjo susitarimą su MERCOSUR paremti kitą mėnesį, todėl jis galės būti pasirašytas nepaisant Prancūzijos prieštaravimų.
„MERCOSUR klausimu Prancūzija galbūt laimėjo dvi ar tris savaites, bet pralaimėjo mūšį“, – sakė Užsienio politikos tyrimų instituto mokslinis bendradarbis Josephas de Weckas.
„Bet abiem klausimais bendros lyderystės nėra, tai Merzo pastangos“, – pridūrė jis.
FT teigimu, F. Merzas siekė atversti naują lapą Vokietijos ir Prancūzijos santykiuose po trejų metų Vokietijos neryžtingumo, vyravusio vadovaujant jo pirmtakui Olafui Scholzui, kuris dažnai buvo priverstas trypčioti Briuselyje dėl nesutarimų koalicijos viduje. F. Merzo krikščioniams demokratams laimėjus rinkimus vasario mėnesį, santykių su Prancūzija atnaujinimą jis buvo paskelbęs prioritetu. Į šią darbotvarkę buvo įtrauktas įsipareigojimas stiprinti Europos gynybą dėl JAV prezidento administracijos nepatikimumo, atsisakyti Vokietijos prieštaravimo branduolinei energetikai ir sumažinti Europos Sąjungos (ES) reguliavimą.
F. Merzas pritarė Paryžiaus seniai propaguojamoms idėjoms, įskaitant Europos strateginę autonomiją, pirmenybės teikimą europietiškoms prekėms gynybos srityje ir didesnę bendrosios rinkos apsaugą nuo nesąžiningos konkurencijos. Be to, Berlynas neseniai parėmė prekybos apsaugos priemones prieš Kinijos plieno importą, atsižadėdamas ankstesnės savo pozicijos, priduria FT.
Tačiau dėl vidinio politinio nestabilumo Prancūzijoje E. Macronas, pasak FT, beveik neturi galimybių įsipareigoti bet kokiam susitarimui, kas gali turėti rimtų finansinių pasekmių.
„Briuselyje vis labiau jaučiama, kad Prancūzija teikia pirmenybę nacionaliniams interesams, o ne ES interesams... Senas posakis, kad „Prancūzija – tai tik žodžiai, žodžiai, žodžiai, bet jokių veiksmų“, vėl tampa aktualus“, – laikraščiui sakė Amerikos analitinio centro Vokietijos Maršalo fondas atstovė Georgina Wright.
„Nėra gerai grįžti namo be MERCOSUR ar plano dėl Rusijos aktyvų. Macronas turėtų savęs paklausti, ar jam protinga dviem svarbiais klausimais palikti Merzą su politiniais pralaimėjimas“, – laikraščiui sakė Bruegelio analitinio centro Briuselyje vyr. mokslo darbuotojas Guntramas Wolffas.
Naujausi komentarai