Pereiti į pagrindinį turinį

Žinotini dalykai apie Danijos karalienės Margrethe II pasitraukimą

2024-01-13 15:48
BNS inf.

Karalienė Margrethe II (Margretė II), daugiau kaip pusę amžiaus valdanti Danijos monarchė, pribloškė savo šalį Naujųjų metų išvakarėse paskelbusi, kad perduos karūną savo vyriausiam sūnui, sosto įpėdiniui princui Frederikui.

Margrethe II
Margrethe II / Scanpix nuotr.

Sekmadienį įvyksianti Margrethe II abdikacija bus primas kartas per beveik 900 metų, kai danų monarchas savanoriškai atsisako sosto.

Naujienų agentūra AP pateikia penkis žinotinus dalykus apie Margrethe II – šiuo metu ilgiausiai valdančio Europos monarcho – pasitraukimą.

Kodėl Margrethe II atsisako sosto?

Prieš tai, kai 83-ejų Margrethe II paskelbė atsisakysianti sosto, dauguma karališkosios šeimos stebėtojų laikėsi nuomonės, kad ji pagal Danijos tradiciją valdys iki gyvenimo pabaigos. Margrethe II nebuvo niekaip parodžiusi, kad norėtų atsisakyti monarcho pozicijos. Iki pastarojo meto ji tvirtindavo buvimą karaliene laikanti darbu visam gyvenimui.

Apsigalvoti ją tikriausiai paskatino sveikatos problemos. Pernai vasarį jai buvo atlikta rimta nugaros operacija, prie darbų ji grįžo tik balandį. Savo kalboje karalienė sakė, kad operacija „paskatino susimąstyti apie ateitį – ar dabar būtų tinkamas laikas perduoti atsakomybę kitai kartai“.

„Nusprendžiau, kad dabar tinkamas metas“, – sakė ji.

Net šalies premjerė Mette Frederiksen (Metė Frederiksen) iš anksto nežinojo apie karalienės ketinimus – vyriausybės vadovei buvo pasakyta tik prieš pat Margrethe II pareiškimą.

Koks monarcho vaidmuo Danijoje?

Danijos monarchijos šaknys siekia X amžiuje valdžiusį vikingų karalių Gormą Senąjį. Kažkada monarcho galios buvo absoliučios, bet šiandien karališkosios šeimos pareigos didele dalimi yra reprezentacinės ir apibrėžtos konstitucijoje. Monarchas yra Danijos valstybės vadovas ir šalies simbolis, bet politinius sprendimus priima ministrų kabinetas ir parlamentas.

Karalienė Margrethe II, kaip ir monarchija, Danijoje yra itin populiari. Neseniai atlikta apklausa parodė, kad monarchiją palaiko 70 proc. danų.

Atsisakiusi sosto Margrethe II išlaikys karalienės titulą.

Kaip vyks abdikacija?

Nors po karaliaus Eriko III Lamo (Ėriuko), kuris sosto atsisakė 1146 metais, joks danų monarchas savo noru nėra to padaręs, Danijos įpėdinystės įstatymas sako, kad abdikacijos atveju taikomos tokios pačios nuostatos kaip ir monarchui mirus.

Sausio 14 dieną karalienė oficialiai pasirašys abdikacijos raštą valstybės taryboje, susitikime su ministrų kabinetu Christiansborgo pilyje, kurioje įsikūrę karališkosios priėmimo salės, parlamentas, ministro pirmininko kanceliarija, Aukščiausiasis Teismas.

Per tą susitikimą jos 55 metų sūnus taps karaliumi Frederiku X. Australijoje gimusi jo 51 metų žmona Mary (Meri) taps Danijos karaliene, o poros vyriausiasis sūnus, 18-metis Christianas (Kristianas) – sosto įpėdiniu. Ministrė pirmininkė M. Frederiksen iš pilies balkono pristatys šaliai naująjį monarchą.

Ne taip kaip Jungtinėje Karalystėje, Danijoje nebūna karūnavimo ceremonijos. Kopenhagos Tivoli pramogų parkas paskelbė, kad naujuosius karalių ir karalienę pasveikins didžiausiu fejerverku per parko 180 metų istoriją.

Ar Margrethe II rodo pavyzdį?

Per Europos istoriją būta nedaug monarchų, savo valia atsisakiusių sosto, tačiau tai ima keistis.

Nyderlanduose jau tapo norma vyresnio amžiaus monarchams perduoti karūną jaunesnėms kartoms: 2013 metais sosto atsisakė karalienė Beatrix (Beatričė), pasekdama savo motinos karalienės Julianos (Julijonos) ir senelės karalienės Wilhelminos (Vilhelminos) pavyzdžiu. Netrukus po Beatrix sostus savo vyriausiems sūnums užleido Belgijos karalius Albertas II ir Ispanijos karalius Juanas Carlosas I (Chuanas Karlosas I).

Tačiau iki Margrethe II pareiškimo nebuvo jokių ženklų, kad abdikacija būtų galima Skandinavijoje. Norvegijos 86 metų karalius Haraldas V, kuris pastaraisiais mėnesiais kelis kartus gulėjo ligoninėje, nėra užsiminęs, kad gali svarstyti abdikacijos klausimą. Tas pats pasakytina apie Švedijos 77 metų karalių Carlą XVI Gustafą (Karlą XVI Gustafą), pernai atšventusį valdymo 50-metį.

Tačiau netikėtas Margrethe II sprendimas rodytų, kad įmanoma viskas.

Koks Margrethe II palikimas?

Karalienei Margrethe II buvo 31 metai, kai ji 1972 metų sausio 14-ąją įžengė į Danijos sostą. Tai nutiko kelios valandos po to, kai dėl plaučių infekcijos komplikacijų mirė jos tėvas karalius Frederikas IX. Kaip kaminas rūkanti karalienė greit pelnė danų simpatijas savo sąmoju ir žemiškomis manieromis.

Ji keliaudavo po šalį, dažnai lankydavo pusiau autonomines Danijos teritorijas Grenlandiją ir Farerų salas.

Margrethe II yra talentinga menininkė, tapo, kuria baleto kostiumus, bažnytinius drabužius ir indus. Ji net sukūrė iliustracijas ribotu tiražu išleistai J. R. R. Tolkieno (Dž. R. R. Tolkino) knygai „Žiedų valdovas“ (The Lord of the Rings).

Gruodžio 31-ąją karalienės per televiziją sakomos kalbos išklausymas Danijoje yra tapęs Naujųjų metų išvakarių ritualu. Ji dažnai skatindavo danus pagarbiai elgtis vieniems su kitais. Kaip sakė M. Frederiksen, karalienė žodžiais išreikšdavo tai, „kas esame kaip tauta ir valstybė“.

Margrethe II sutuoktinis, Prancūzijoje gimęs princas Henrikas, mirė 2018 metais. Pora susilaukė dviejų vaikų – Frederiko ir princo Joachimo. Karalienė turi aštuonis vaikaičius.

Nors Margrethe II valdymo iš esmės netemdė skandalai, 2022 metais ji sukėlė tam tikrą pasipiktinimą šeimoje atėmusi iš keturių princo Joachimo vaikų karališkuosius titulus. Karalienės sprendimas atitiko kitų Europos karališkųjų šeimų politiką ir dabarties dvasią, bet Joachimas sakė dėl to nuliūdęs. Vėliau Margrethe II atsiprašė, bet savo sprendimo neatšaukė.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų