Buvo rami 2011 m. liepos 22-osios penktadienio popietė. Niekas Norvegijoje nenujautė, kad tuoj sostinėje ir ramioje atokioje Utiojos saloje atsivers pragaras. Praėjus metams norvegų visuomenės žaizda dar kraujuoja.

Nepavyko pakeisti šalies

"Breivikui nepavyko pakeisti Norvegijos", – tokiais žodžiais vakar atminimo ceremoniją pradėjo Norvegijos premjeras Jensas Stoltenbergas.

"Ta bomba ir kulkomis buvo siekiama pakeisti Norvegiją. Norvegijos žmonės atsakė pasirinkdami mūsų vertybes. Žudikui nepavyko, žmonės laimėjo", – kalbėjo J.Stoltenbergas.

Politikas pats vos per plauką išvengė tragedijos. Būtent šalia jo biuro sostinėje Andersas Behringas-Breivikas lygiai prieš metus detonavo galingą užtaisą, kuris pražudė aštuonis žmones. Laimė, vyriausybės vadovas tuo metu dirbo ne savo rezidencijoje.

Tiesa, Norvegijos ministrui pirmininkui, kaip Darbo partijos vadovui, A.Behringas-Breivikas paliko kitą randą.

Atokioje Utiojos saloje netoli sostinės jis šaltakraujiškai šaudė į vasaros stovyklą susirinkusius Darbo partijai priklausančius jaunuolius.

Svarbiausia – žmonių laisvė

Minint tragiško incidento metines Norvegijoje vyko religinės ceremonijos, išpuolių vietose buvo padėti vainikai, taip pat vakare šalia sostinės Oslo katedros surengtas atminimo koncertas.

Norvegijos karališkoji šeima dalyvavo specialiose šv. mišiose, o premjeras sakė kalbą Darbo partijos jaunimui Utiojoje.

J.Stoltenbergas, kaip ir po žudynių, teigė, kad šalyje bus "daugiau demokratijos, daugiau atvirumo, daugiau humaniškumo, tačiau jokio naivumo". Pasak Norvegijos dienraščio "Aftenposten", "premjeras taikliai parinko žodžius po tragedijos ir taip prisidėjo, kad atmosfera šalyje neprisipildytų neapykantos ir nebūtų nuspalvinta keršto troškimo".

Po A.Behringo-Breviko atakų Norvegijoje neįvyko reikšmingų pokyčių, išskyrus tai, kad buvo sustiprinta aukšto rango politikų bei valdžios įstaigų apsauga. Tačiau nebuvo priimta jokių papildomų teisės aktų, griežtinančių saugumą ar varžančių piliečių laisves. Net vaizdo stebėjimo kamerų Oslo centre nepagausėjo.

"Norvegija nepasikeitė, – tvirtino Trondas Henry Blattmannas, vadovaujantis vienai atakų aukų šeimų palaikymo organizacijai, pats netekęs sūnaus Utiojoje. – Bet kokiu atveju negalime pasistatyti pakankamai aukštų tvorų, kad nuo visko apsisaugotume."

Tačiau ne visi norvegai laikosi panašios nuomonės.

"Kas pasikeitė Norvegijoje? To nepakanka", – pabrėžė Tore Sindingas Bekkedalis ir pridūrė, jog bjaurisi kai kurių žmonių tulžinga reakcija į grupę romų, Norvegijos sostinės širdyje apsistojusių stovykloje, dėl kurios pastarosiomis savaitėmis vyko audringi debatai.

"Į tokias radikalias neapykantą kurstančias nuomones turėtų būti reaguojama griežčiau", – sakė jis.

Utiojoje gyvas likęs Bjørnas Ihleris tvirtino, kad ekstremistams turėtų būti leidžiama viešai skelbti savo idėjas, siekiant išvengti pogrindinių anklavų susikūrimo.

"Po šių išpuolių žadėjome daugiau atvirumo. Taigi kiekvienam turi būti leidžiama reikšti savo nuomonę, kad ir kokia kraštutinė ji būtų. Žmonėms, kurie kritiškai vertina imigraciją, turi būti leista tai išsakyti, nesiejant to su liepos 22-ąja", – sakė jis.

Skerdikas laukia nuosprendžio

A.Behringo-Breiviko bylos nagrinėjimas truko dešimt savaičių ir baigėsi praeitą mėnesį. Šiuo metu skerdikas laukia teismo nuosprendžio.

Teisėjai privalo nuspręsti, ar 33 metų kaltinamasis gali būti laikomas pakaltinamu dėl savo psichinės būklės ir atlikti laisvės atėmimo bausmę, ar turėtų būti pasiųstas į uždarą psichiatrijos kliniką, kaip reikalauja prokurorai.

Teismo nuosprendis turėtų būti paskelbtas rugpjūčio 24 d.