Žvejų problemos – kalbų lygiu

Daug kalbėję apie Kuršių marių žvejų problemas Seimo jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos nariai Nidoje konkrečių sprendimų nepriėmė.

Pripažįstama, kad Kuršių marių žvejai ardant sovietinę žuvininkystės sistemą liko apkvailinti. Neringos žuvininkystės ūkio pastatai parduoti, žvejams teko menki laiveliai ir beverčiai pajai.

Žvejai prarado vietas prie marių Nidoje, Preiloje ir Juodkrantėje, kur tradiciškai švartuodavo laivus, džiovindavo tinklus, laikydavo inventorių. Visa tai, anot Neringos mero Vyganto Giedraičio, savivaldybė norėtų atkurti ir turėti savo žinioje. Žvejai būtų kaip nuomininkai. Tačiau, prieš pradedant įgyvendinti šį siūlymą, reikia parengti, suderinti ir patvirtinti net keturis šiuo metu rengiamus Neringos tvarkymo planus.

Pasigirdo ir tokių kalbų, kad Kuršių nerijoje žvejybos verslo iš viso nereikia – geriau statyti viešbučius ir motelius.

Ne ką aiškesni reikalai tapo ir po svarstymų dėl marių žvejų galimybių gauti kompensacijas paliekant verslą. Yra du „žali“ variantai: pirmasis – kompensacijas mokėti iš Lietuvos biudžeto, antrasis – iš ES fondų 2007-2013 metams. Variantus turi pasirinkti, jiems pritarti ar nepritarti patys žvejai.

Visi vieningai sutarė, kad kormoranus būtina pripažinti žvejų nedraugais ir juos naikinti. Bus taikomi visi įmanomi būdai. Kormoranai bus baidomi, šaudomi, šaldomi jų kiaušiniai. Žuvilesių paukščių vajui žadama pradėti rengtis jau nuo vasario pradžios.