„Nieko neįvyko“

Anot A. Lokšino, naktį iš liepos 9 dienos į 10-ąją vienas iš subrangovų vykdė reaktoriaus korpuso perkėlimą nuo vienos atramos ant kitos. Reaktoriaus korpusą buvo planuota perkelti maždaug 10 metrų atstumu, nekeičiant jo horizontalios padėties. Tačiau tvirtinant pakabinamuosius įtaisus subrangovas nukrypo nuo nurodymų, dėl to keliant krovinį jis pakrypo.

„Maždaug 4 metrų aukštyje (o korpuso ilgis siekia 11 metrų) sutriko kėlimo krano veikimas, dėl to korpusas liko pakabintas ilgiau kaip pusvalandį. Visą tą laiką pakrypimo kampas vis didėjo, dėl to reaktoriaus korpusas galiausiai pakrypo įstrižai, palietęs žemę“, – papasakojo A. Lokšinas.

Anot jo, „visas šis procesas buvo nenutrūkstamai filmuotas ir buvo panaudojama krano kablio galia. Net kai korpusas palietė žemę, didžiąją jo svorio dalį – daugiau kaip du trečdalius – laikė kranas. Todėl vartoti tokius žodžius kaip „smūgis į žemę“ ar „kritimas“ yra netikslu, tai klaidina žmones, nes iškreipia to, kas įvyko, esmę, juk korpuso judėjimo greitis neviršijo pėsčiojo greičio.“

Pasak A. Lokšino, atominės energetikos sektoriuje nustatytos griežtos taisyklės, kuriose apibrėžti įvykiai, apie kuriuos reikia informuoti priežiūros institucijas ir visuomenę. Šiose taisyklėse, be kita ko, nustatytas žalos ar poveikio darbuotojams, įrangai ir aplinkai mastas.

„Šiuo atveju neįvyko nieko, dėl ko būtų atsiradusi kokia nors žala. Nebent būtų galima paminėti dažų nubrozdinimus ant gamykloje dažyto korpuso paviršiaus dėl pakabinamųjų įtaisų trinties“, – pridūrė „Rosatom“ atstovas.

Vis dėlto „Rosatom“ yra pasirengusi pakeisti reaktoriaus korpusą, jeigu to paprašytų užsakovas, pareiškė Rusijos valstybinės atominės energetikos korporacijos vadovo pirmasis pavaduotojas A. Lokšinas.

Interviu, kuris paskelbtas „Rosatom“ svetainėje, jis pažymėjo, kad subrangovo Astravo AE statybvietėje padaryta klaida pakenkė „Rosatom“ verslo reputacijai.

„Subrangovas nukrypo nuo nurodymų dėl pakabinamųjų įtaisų tvirtinimo prie krovinio. Subrangos organizacija buvo atitinkamai nubausta, o jos darbuotojai, padarę šį pažeidimą, buvo nušalinti nuo pareigų ir daugiau niekada nedirbs mūsų atominiuose objektuose“, – pareiškė „Rosatom“ atstovas.

„Tačiau norėčiau pabrėžti, kad tai padaryta ne dėl to, kad kažkas būtų nutikę su korpusu. Dėl jų klaidos sustojo įrangos surinkimo procesas. Be to, informacinėje erdvėje atsirado abejonių dėl šio korpuso naudojimo tikslingumo, o tai kenkia mūsų reputacijai. Būtent dėl to yra kalti šie žmonės ir visa subrangos organizacija“, – pridūrė jis.

Baltarusijos AE, kurioje bus įrengti du 1200 MW reaktoriai, statoma Gardino srities Astravo rajone. Projekto užsakovas – respublikinė unitarinė įmonė „Belorusskaya AES“, o projekto generalinis rangovas – Rusijos „Atomstroieksport“.

„Vaikiški pasiaiškinimai“

Lietuvos aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas vaikiškais vadina Baltarusijoje atominę elektrinę statančios Rusijos bendrovės „Rosatom“ pasiaiškinimus apie kritusį reaktoriaus korpusą. Jis teigia, kad Baltarusija nuolat bando slėpti informaciją, o kai to nepavyksta padaryti - ją sumenkinti.

Rusijos valstybinės atominės energetikos korporacijos vadovo pirmasis pavaduotojas A.Lokšinas pareiškė, kad incidento Astravo atominėje elektrinėje negalima vadinti reaktoriaus korpuso kritimu, nes „korpuso judėjimo greitis neviršijo pėsčiojo greičio“. 

„Tai vaikiški pasiteisinimai, kai 330 tonų svoris krenta net iš 10 centimetrų aukščio, tai yra rimta“, - BNS pirmadienį sakė K.Trečiokas.

„Rosatom“ pranešime teigiama, kad incidentas buvo nufilmuotas, tačiau K.Trečiokas sako, jog medžiagos Aplinkos ministerijai Baltarusija arba „Rosatom“ nepateikė.

„Pavadinčiau tai įprastiniu bendravimo būdu: neigti, o kai nebegalima to padaryti, tai didelį (incidentą - BNS) vaizduoti mažu, o mažą vaizduoti kaip nieką“, - tikino K.Trečiokas.

Lietuvos Vyriausybė ketvirtadienį įteikė notą Baltarusijos diplomatei dėl incidento statomoje Astravo atominėje elektrinėje. Lietuvos užsienio reikalų, energetikos ir aplinkos ministrai išsiuntė laišką Europos Komisijos pirmininko pavaduotojui Marošui Šefčovičiui ir energetikos komisarui Migeliui Ariasui Kanetei, informuodami apie incidentą bei prašydami aktyvaus ES įsitraukimo sprendžiant branduolinės saugos klausimą, teigiama ministerijos pranešime.

Lietuva siūlo Baltarusijai suformuoti tarptautinių ekspertų komandą, kuri išanalizuotų tyrimo rezultatus ir pateiktų rekomendacijas. Baltarusija taip pat paraginta Astravo AE aikštelės tinkamumo, statybos darbų ir jų kokybės vertinimui pasikviesti nepriklausomus tarptautinius ekspertus.

Tai jau ne pirmas pranešimas apie galimus incidentus statomoje atominėje elektrinėje. Baltarusijos  energetikos ministerija yra patvirtinusi dar vieną incidentą - kad  balandį  buvo „pažeistos prilaikančios konstrukcijos“. Minskas teigia, kad tai buvo nereikšmingas defektas.

Lietuva kritikuoja Baltarusiją, kad statant jėgainę nesilaikoma saugumo standartų. Minskas šiuos priekaištus atmeta kaip nepagrįstus.

Atominę  elektrinę 50 kilometrų nuo Vilniaus stato Rusijos bendrovė „Rosatom“. Pirmąjį jėgainės reaktorių numatoma paleisti 2018 metų pabaigoje.