Italijos prezidentas Giorgio Napolitano (Džordžas Napolitanas) antradienį davė precedento neturinčius parodymus svarbioje byloje, kurioje valstybė kaltinama laikiusi paslaptyje praeito amžiaus 10-ame dešimtmetyje vestas derybas su Sicilijos mafija.

Palermo prokurorai siekia nušviesti tą niūrų laikotarpį, kai nusikalstamos grupuotės puldinėdavo valstybės pareigūnus ir rengdavo sprogdinimus, pirmąkart per šalies istoriją apklausė pareigas einantį šalies vadovą su mafija susijusioje byloje.

Tarp dešimties kaltinamųjų yra tuometis vidaus reikalų ministras Nicola Mancino (Nikola Mančinas) ir buvęs įtakingiausias Italijos mafijos vadeiva Salvatore Riina (Salvatorė Rijina).

89 metų G.Napolitano nėra niekuo kaltinamas ir buvo iškviestas kaip liudininkas, galintis žinoti šiam tyrimui naudingos informacijos, tačiau šis posėdis gali aptemdyti įvaizdį prezidentui, kuris pastaraisiais metais daug nuveikė, padėdamas Italijai bristi iš politinės ir ekonominės krizės.

Dauguma ankstesnių Italijos prezidentų apsiribodavo dalyvavimu iškilmingose atidarymų ceremonijose ir patriotinėmis kalbomis, tačiau G.Napolitano per trejus metus triskart įsikišo, padėdamas išeiti iš politinės krizės ir formuoti vyriausybes, šalį krečiant ekonomikos krizei.

Prokurorai kelia prielaidą, kad aukšto rango politikai ir policijos pareigūnai, tikėdamiesi pažaboti kylantį smurtą, surengė derybas su mafijos vadeivomis po to, kai 1992 metais pakelės bombos sprogimas nusinešė su organizuotu nusikalstamumu kovojusio teisėjo Giovanni Falcone (Džovanio Falkonės), jo žmonos ir trijų asmens sargybinių gyvybes.

Valstybės nusiteikimas pradėti derybas po G.Falcone nužudymo iš tiesų tik paskatino tolesnius sprogdinimus, sako prokurorai. Per vieną iš tų išpuolių, surengtą dviem mėnesiais vėliau, žuvo kitas įnirtingas mafijos priešininkas – teisėjas Paolo Borsellino (Paolas Borselinas).

Kai vyko tie sprogdinimai, G.Napolitano buvo Italijos parlamento žemųjų Deputatų Rūmų pirmininkas. Jis tapo Italijos prezidentu 2006 metais.

Prokurorai nori apklausti valstybės vadovą dėl laiško, kurį 2012 metais jam pasiuntė prezidento patarėjas teisės reikalams Lorisas D'Ambrosio (Lorisas D.Ambrozijus). Tame laiške esama užuominų, kad G.Napolitano buvo žinoma apie minėtas derybas.

Žiniasklaidai nebuvo leista stebėti šio teismo posėdžio, o dėl tokio sprendimo protestavo Italijos žurnalistai. Už uždarų durų vykusio posėdžio dalyviams taip pat buvo uždrausta jį įrašinėti.

Apie 40 žmonių, tarp jų prokurorų, teisėjų ir advokatų, dalyvavo posėdyje, vykusiame didelėje salėje prezidento rezidencijoje – XVI amžiuje pastatytuose Kvirinalio rūmuose Romos centre.

S.Riinos advokatas sakė norintis užduoti klausimų prezidentui, bet neaišku, ar teismas tai leis. S.Riina atlieka laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę už įsakymus nužudyti daugybę žmonių, įskaitant G.Falcone ir P.Borsellino.

G.Napolitano anksčiau pateikė rašytinių parodymų, bet atsisakė kalbėti teisme, kai prokurorai to pirmąkart paprašė pernai spalį. Teismo posėdyje jis sutiko dalyvauti praeitą mėnesį, kai teismas nutarė, jog jo parodymai nebūtų „nei pertekliniai, nei nereikšmingi“.