R. Karadžičius už genocidą ir karo nusikaltimus nuteistas kalėti 40 metų

Buvęs Bosnijos serbų lyderis Radovanas Karadžičius nuteistas kalėti 40 metų už genocidą ir dar devynis kaltinimus, ketvirtadienį paskelbė Jungtinių Tautų karo nusikaltimų teismas.

Teiks apeliaciją

Vienas Radovano Karadžičiaus advokatų sakė, kad jo ginamasis teiks apeliaciją, JT karo nusikaltimų teismui pripažinus jo kaltę genocidu ir kitais nusikaltimais ir skyrus jam 40 metų kalėjimo bausmę.

Advokatas Peteris Robinsonas (Piteris Robinsonas) sakė, kad R.Karadžių sukrėtė tai, jog jis pripažintas kaltas dėl serbų žiaurumų organizavimo per 1992-1995 metų karą.

Žmogaus teisių vadovas sveikina

Jungtinių Tautų žmogaus teisių vadovas Zeidas Ra'adas Al Husseinas (Zeidas Raadas Huseinas) ketvirtadienį pasveikino buvusiam Bosnijos serbų lyderiui Radovanui Karadžičiui paskelbtą „labai reikšmingą“ nuosprendį, kuriame jis pripažintas kaltu dėl genocido ir kuris, pasak jo, rodo, jog „niekas negali būti aukščiau įstatymo“.

„Jo nuosprendis turi simbolinę galią – visų pirma dėl karo laikų aukų Bosnijoje ir Hercegovinoje ir visoje buvusioje Jugoslavijoje, taip pat dėl aukų visame pasaulyje“, – sakoma JT žmogaus teisių vadovo pareiškime.

Jis pridūrė, kad nuosprendis parodė, jog „nesvarbu, kokie galingi jie bebūtų, nesvarbu, kokiais neliečiamais jie įsivaizduoja esą, nesvarbu, kuriame kontinente jie gyvena, tokie nusikaltėliai ... neišvengs teisingumo“.

40 metų kalėjimo

Tarptautinis baudžiamasis tribunolas buvusiai Jugoslavijai (TBTJ) pareiškė, kad R.Karadžičius yra kaltas dėl serbų žiaurumų Bosnijoje per 1992-1995 metų karą, nusinešusį 100 tūkst. gyvybių, todėl skyrė jam  40 metų laisvės atėmimo bausmę.

TBTJ nustatė, kad R.Karadžičius kaltas ir dėl masinių žudynių 1995 metais organizavimo Srebrenicoje, kur buvo išžudyta beveik 8 tūkst. musulmonų vyrų ir berniukų, kurių palaikus palaidojo masinėse kapavietėse Bosnijos serbų pajėgos, išstūmusios olandus JT taikdarius iš Srebrenicos anklavo, kuris laikytas „saugia teritorija“. Šios skerdynės buvo kruviniausios Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo, ir jas genocidu pripažino du tarptautiniai teismai.

Jis taip pat pripažintas esąs atsakingas už 44 mėnesius trukusią Sarajevo apsiaustį, kur apie 10 tūkst. civilių žuvo per nepaliaujamo bombardavimo ir snaiperių ugnies kampaniją.

Tačiau, ir tai buvo netikėtas smūgis tūkstančiams aukų, teismas išteisino R.Karadžičių dėl kaltinimų genocidu septyniuose Bosnijos musulmonų ir kroatų miestuose ir kaimuose per 1992-1995 metų karą.

R.Karadžičiui buvo pateikta 11 kaltinimų ir grėsė įkalinimas iki gyvos galvos, bet buvo apsiribota 40 metų kalėjimo. Nuteistasis šį nuosprendį gali apskųsti.

Seniai laukta nutartis

Jungtinių Tautų karo nusikaltimų teismas ketvirtadienį pradėjo skaityti seniai lauktą nutartį byloje, kurioje buvęs Bosnijos serbų lyderis Radovanas Karadžičius kaltinamas genocidu, susijusiu su kai kuriais didžiausiais žiaurumais Europoje po Antrojo pasaulinio karo.

Pats R.Karadžičiuis „nerimastingai“ laukė šios istorinės nutarties po tikro teismų maratono dėl 11 kaltinimų genocidu, karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui, sakė naujienų agentūrai AFP jo advokatas.

Mėlyną kostiumą vilkintis R.Karadžičius pristatė savo gynėjus Tarptautinio baudžiamojo tribunolo buvusiai Jugoslavijai (TBTJ) teisėjams Hagoje.

R.Karadžičius teisiamas dėl jo numanomo vaidmens per 1992-1995 metų Bosnijos karą, nusinešusį daugiau kaip 100 tūkst. gyvybių ir privertusį 2,2 mln. gyventojų palikti savo namus.

„Tikiuosi, kad šis teismas atliks savo misiją ir patupdys jį už grotų. Mūsų vaikai žuvo“, – sakė Munira Subatič, Srebrenicos motinų organizacijos narė.

„Galiausiai tikiuosi, kad visas Bosnijoje skelbtas melas bus atskleistas“, – pridūrė ji, kai prie teismo pastato surinko apie 100 demonstrantų.

70 metų veikėjas, kurį laiką vertęsis psichiatro praktika, bus aukščiausio rango politikas, kuriam bus paskelbta nutartis byloje dėl Balkanų karų.

R.Karadžičius, kuris buvo separatistinės Serbų Respublikos prezidentas, kaltinamas dalyvavęs nusikalstamame sąmoksle, kuriuo siekta „visam laikui pašalinti gyventojus musulmonus ir Bosnijos kroatus ... iš rajonų, paskelbtų Bosnijos serbų teritorija“.

Šio tikslo siekta vykdant negailestingą etninio valymo kampaniją, beatodairiškai žudant, persekiojant ir terorizuojant, sakė TBTJ prokurorai, kurie prašė skirti R.Karadžičiui įkalinimą iki gyvos galvos.

R.Karadžičius, kuris ilgai slapstėsi nuo teisingumo, kol buvo suimtas 2008 metais, buvo ypač ieškomas dėl savo vaidmens 1995 metais vykusiose Srebrenicos žudynėse rytų Bosnijoje.

Beveik 8 tūkst. musulmonų vyrų ir berniukų buvo išžudyti, jų palaikus palaidojo masinėse kapavietėse Bosnijos serbų pajėgos, išstūmusios olandus JT taikdarius iš Srebrenicos anklavo, kuris laikytas „saugia teritorija“.

Šios skerdynės buvo kruviniausios Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo, ir jas genocidu pripažino du tarptautiniai teismai.

Be kita ko, R.Karadžičius taip pat kaltinamas genocidu 10-ojo dešimtmečio pradžioje kitose Bosnijos savivaldybėse, tarp jų Prijedore, Sanski Moste ir Zvornike.

Kitos TBTJ bylos

Prokurorai reikalavo, kad R.Karadžičius prisiimtų atsakomybę kaip buvęs Bosnijos serbų pajėgų vadas ir politinis lyderis. 70 metų R.Karadžičius neigė savo kaltę tvirtindamas, kad savo kariniais veiksmais jis gynė serbus.

Šis teismas yra labai svarbus JT tribunolui ir tarptautinės teisės raidai. R.Karadžičius yra aukščiausio rango politikas, kuriam paskelbta nutartis byloje dėl Balkanų karų Hagos teisme, kuris įsikūręs buvusiose draudimo kompanijos patalpose.

Nuosprendis R.Karadžičiui turėtų įtvirtinti politinių lyderių baudžiamąją atsakomybę už jų vadovaujamų pajėgų įvykdytus nusikaltimus tarptautinėje teisėje.

Serbijos prezidentas Slobodanas Miloševičius, kuris buvo kaltinamas dėl nusikaltimų per kruvinus konfliktus Balkanuose po Jugoslavijos subyrėjimo dešimtajame dešimtmetyje, mirė savo kameroje Hagoje 2006 metais, teisėjams nespėjus paskelbti nuosprendžio jo byloje.

R.Karadžičiaus teismas yra viena iš paskutinių bylų TBTJ. 1993 metais įsteigtas teismas pareiškė kaltinimus 161 įtariamajam, iš kurių 80 buvo nuteisti, 18 – išteisinta ir 13 – sugrąžinti vietos teismams. Dar 36 asmenims kaltinimai buvo atšaukti arba jie mirė, nesulaukę nuosprendžių.

Teismas nagrinėja dar trijų įtariamųjų, tarp jų Bosnijos serbų pajėgų generolo Ratko Mladičiaus (Ratko Mladičiaus) ir serbų ultranacionalisto Vojislavo Šešelio, bylas. Dar aštuoni teismo nuosprendžiai sulaukė apeliacijų, o du kaltinamieji bus teisiami iš naujo. Nuosprendis V.Šešelio byloje turėtų būti skelbiamas kitą ketvirtadienį.

R.Karadžičiui kaltinimai buvo pateikti kartu su R.Mladičiumi, 1995 metais, bet jį suimti pavyko tik 2008 metais Belgrade, Serbijoje. Jis slapstėsi apsimetęs alternatyviosios medicinos guru Draganu Dabičiumi ir nešiojo didelius akinius ir vešlią baltą barzdą.

Praėjus daugiau nei 20 metų po to, kai Bosnijoje nutilo pabūklų gausmas, R.Karadžičius tebėra laikomas didvyriu serbų kontroliuojamose susiskaldžiusios šalies dalyse.

Praėjusį savaitgalį dabartinis Bosnijos serbų lyderis Miloradas Dodikas dalyvavo R.Karadžičiaus studentų bendrabučio atidaryme. Paminklinę lentelę ant jo atidengė R.Karadžičiaus sutuoktinė ir duktė.

Kalbėdamas ceremonijoje M.Dodikas jo teismą pavadino „žeminančiu“ ir pareiškė, kad tie, kurie nesupranta, kodėl R.Karadžičius yra garbinamas, yra „lėkšto proto“.

Jo žodžius palydėjo audringi plojimai.