Žmogiškoji klaida dažnai lemia lėktuvų katastrofas. Ar galėjo pilotų klaida nulemti ir praėjusį savaitgalį Rostove prie Dono įvykusią tragediją? O gal dėl visko vėl kalti pinigai?

Per didelis krūvis?

"FlyDubai" oro linijoms priklausantis laineris "Boeing 737-800" naktį iš praėjusio penktadienio į šeštadienį leidosi pietvakarinio Rusijos miesto Rostovo prie Dono oro uoste, tačiau nepasiekęs nusileidimo tako rėžėsi į žemę.

Versijų, kas sukėlė šią nelaimę, tebėra daug. Ir jos – labai įvairios. Vis dėlto, pasak tyrėjų, labiausiai tikėtinos yra trys: pilotų klaida, prastos oro sąlygos arba ir viena, ir kita.

Reiso FZ981 įgulos vadas 38 metų Aristas Sokratas po skrydžio į Rusiją planavo palikti "FlyDubai" įmonę. Jis ketino persikelti į Airiją, kur gavo darbą šios šalies pigių skrydžių bendrovėje "Ryanair".

Sklinda gandas, kad darbą šis iš Kipro kilęs kapitonas pakeitė dėl to, kad "FlyDubai" įmonėje labai dideli darbo krūviai, dėl to pilotai skraido pervargę.

"Pagrindinė priežastis išeiti iš darbo buvo ta, kad jis nepakėlė krūvių. Jis daugiau taip negalėjo, – tvirtino rusų žiniasklaidai vienas šaltinis toje Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) vyriausybei priklausančioje įmonėje. – Aristas buvo pervargęs, ėjo į darbą nenoriai, tad nutarė, kad geriau jam bus dirbti kitoje bendrovėje."

Neaišku, kiek tiesos šiame pasakojime. A.Sokratas neseniai buvo paaukštintas į kapitonus ir dėl to labai džiaugėsi. Be to, pasak kai kurių piloto pažįstamų, jis lyg ir nesiskundė darbu "FlyDubai".

O gal, kaip teigia kai kurie rusų aviacijos ekspertai, "FlyDubai" įgula leidosi Rostove prie Dono sudėtingomis oro sąlygomis dėl to, kad už leidimąsi kitame oro uoste, pavyzdžiui, už 300 km į pietus esančiame Krasnodare, nuo pilotų atlyginimų būtų nurėžta apvali suma pinigų?

Rusų ekspertas aviacijos kompleksų veiksmingumo klausimais Vadimas Lukaševičius iškėlė tokią versiją.

"Du pagrindiniai klausimai, kurie kyla: kodėl pilotai laukė geresnių oro sąlygų, skraidydami aplink oro uostą, kodėl nenuskrido į atsarginį aerodromą? Kitas klausimas – kodėl neuždarė oro uosto? Atsakant į pirmą klausimą, leidimasis kitame oro uoste – neišvengiami finansiniai nuostoliai lainerio įgulai, mažesnė alga. Taigi jie nusprendė padeginti degalus laukdami, užuot leidęsi kitame oro uoste, patyrę daugiau išlaidų aptarnavimui, gavę baudos balų", – aiškino specialistas.

Kartu jis pridūrė, kad oro uosto uždarymas taip pat kainuoja.

"Jeigu dvi valandas neįmanoma nusileisti, savaime suprantama, kad atėjo metas uždaryti oro uostą. Bet uždaryti oro uostą – vėl pinigai, kadangi nėra skrydžių – nėra pinigų. Štai toks būtų atsakymas į antrą klausimą", – sakė ekspertas.

Kita vertus, informatorius "FlyDubai" įmonėje teigė turįs įrodymų, patvirtinančių, kad pilotai neturi laiko tinkamai išsimiegoti tarp skrydžių.

Jo teigimu, nuovargis kamuoja apie 80 proc. "FlyDubai" pilotų.

"Neįtikėtina. Esu tikras, kad bendrovės vadovai puikiai žino, kas dedasi. Žinoma, dabar jie visą kaltę suvers pilotams, kaip visuomet," – tvirtino tas šaltinis.

Rusų žiniasklaida tvirtina, kad "FlyDubai" reiso FZ981 antrasis pilotas ispanas Alejandro Cruzas Alava iki nelaimės Rusijoje be atvangos dirbo vienuolika dienų. Per šį laiką jis turėjo vos vieną laisvą dieną.

Nors abu pilotai buvo labai patyrę – kapitonas A.Sokratas ore iš viso buvo praleidęs 5,9 tūkst. valandų, o A.C.Alava – 5,7 tūkst., nuovargis neabejotinai galėjo jiems sutrukdyti blaiviai įvertinti situaciją, su kuria susidūrė.

Nuovargis – pražūtingas

A.Sokratas kapitonu buvo paskirtas prieš aštuoniolika mėnesių. Prieš tai, kai tapo "FlyDubai" komandos nariu, jis dirbo Kipro oro linijose "Helios Airways". Deja, šios po 2005 m. įvykusios pražūtingos katastrofos nutraukė veiklą.

"FlyDubai" – antrinė JAE oro flagmanės "FlyEmirates" įmonė. Iki nelaimės Rostove prie Dono bendrovės saugumo rodiklis buvo nepriekaištingas. Bendrovė iš Dubajaus vykdo skrydžius į 90 pasaulio miestų – kiekvieną savaitę atliekama po 1,7 tūkst. skrydžių.

Vis dėlto gandai iš bendrovės vidaus verčia sunerimti. Jeigu "FlyDubai" pilotai – pervargę, ne už kalnų kita nelaimė. Pilotų pervargimas praeityje sukėlė ne vieną katastrofą.

Tyrimas truks mėnesius

Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas nurodė vyriausybei sugriežtinti skrydžių taisykles, kad panašios nelaimės nepasikartotų.

"Jeigu yra kokių nors techninių problemų, kurios sukėlė tą nelaimę, jos turi būti įvardytos, kad būtų galima imtis visų reikalingų priemonių, kad tai nepasikartotų", – teigė Rusijos vyriausybės vadovas.

Dauguma ekspertų sutiko, kad tokiomis oro sąlygomis oro uostas Rostove prie Dono privalėjo būti uždarytas, o dispečeriai negalėjo suteikti leidimo leistis.

Juk jūrų uostai, siaučiant audroms, uždaromi.

Aviacijos saugumas Rusijoje – opi tema. Nors dauguma didžiųjų šalies oro linijų gerokai modernizavo savo lėktuvų parkus, kurie iki tol buvo menantys SSRS laikus, per pastaruosius dešimt metų šalyje įvyko kelios labai skaudžios lėktuvų katastrofos, per kurias kartu sudėjus žuvo daugiau kaip 1 tūkst. žmonių.

Ekspertai tvirtina, kad, nepaisant to, kas iš tiesų nutiko, "FlyDubai" pilotai labai rizikavo leisdamiesi siaučiant uraganiniam vėjui. Dauguma tuo pačiu metu nutūpti Rostove prie Dono mėginusių lainerių po kelių nesėkmingų bandymų nutarė leistis kitur.

Tiesa, nelaimės tyrėjai sako, kad pilotų elgesio motyvus jiems gali prireikti laiko išsiaiškinti.

Mat savirašis (viena iš juodųjų dėžių), kur įrašomi pokalbiai pilotų kabinoje, buvo smarkiai apgadintas per nelaimę. Kitas savirašis, kuriame fiksuojami skrydžio parametrai ir lainerio įrenginių veikimas, buvo mažiau apgadintas. Ekspertai kol kas abejoja, kad katastrofą sukėlė lėktuvo gedimas. Juk apie jį lainerio įgula būtų pranešusi ir tam buvo apsčiai laiko.

"Kol kas iš juodųjų dėžių perkėlėme duomenis, tačiau informacijai iššifruoti gali prireikti savaičių, o gal net mėnesių", – patvirtino vienas tyrėjas, nenorėjęs skelbti pavardės.

Jis gana užtikrintai pareiškė, kad versija, jog lėktuvą kas nors galėjo susprogdinti, nepasitvirtino.

Sumaištis Tailande

Netrukus po nelaimės Rostove prie Dono sąmyšis kilo Rusijos "Nordwind Airlines" lėktuve su 369 keleiviais, kuris sekmadienį turėjo pakilti iš Tailando Puketo salos.

Vienas keleivis netikėtai pareiškė, kad negali skristi, mat jo buvimas lėktuve kelia pavojų orlaiviui.

Aleksandras Nosovas, pasak Tailando pareigūnų, aiškino, kad lėktuvas jam čia būnant nukris. Vis dėlto apieškoję vyrą pareigūnai nieko įtartino nerado. Taip pat patikrinta, ar rusas atostogaudamas nepadaugino svaigiųjų gėrimų, bet jis buvo blaivus.

Lėktuvas saugiai pakilo, tiesa, vėluodamas kelias valandas. A.Nosovas buvo sulaikytas ir pristatytas į areštinę.

"FlyDubai" pranešė, kad bendrovės veiklos nelaimė Rostove prie Dono nepaveiks. Įmonė, be to, patikino, kad toliau skraidys į Rusiją ir Rostovą prie Dono, kurio oro uostas savaitės pradžioje atnaujino darbą.

Ghaithas al-Ghaithas, "FlyDubai" vykdomasis direktorius, pažymėjo, jog įmonė glaudžiai bendradarbiauja su Rusijos pareigūnais, kurie tiria nelaimės priežastis, ir pasitiki rusų ekspertais.

Be kita ko, "FlyDubai" vadovas paragino žiniasklaidą ir įvairius ekspertus neužsiimti spekuliacijomis, nes tai tik kenkia objektyviam tyrimui.

Didžiausios lėktuvų katastrofos Rusijoje ir aplinkinėse šalyse per pastarąjį dešimtmetį

• 2015 m. spalio 31 d.: "Metrojet" ("Kogalymavia") laineris su 244 žmonėmis sprogo virš Egipto Sinajaus pusiasalio. Atsakomybę už išpuolį prisiėmė "Islamo valstybė".

• 2013 m. lapkričio 17 d.: "Tatarstan Airlines" priklausantis "Boeing 737" patyrė katastrofą leisdamasis Kazanės oro uoste. Žuvo 50 žmonių.

• 2012 m. gegužės 10 d.: per bandomąjį skrydį Rusijos gamybos lėktuvas "Sukhoi Superjet" rėžėsi į ugnikalnio šlaitą Indonezijoje. Žuvo 45 žmonės.

• 2012 m. balandžio 2 d.: "UTAir" oro linijų lėktuvas "ATR-72" sudužo netrukus po pakilimo iš Tiumenės oro uosto. Žuvo 33 žmonės, 10 pavyko išsigelbėti. Ekspertai nustatė, kad nelaimę sukėlė prasta lainerio techninė būklė.

• 2011 m. rugsėjo 7 d.: Jaroslavlio mieste tik pakilęs sudužo lėktuvas "Yak-42", skraidinęs miesto ledo ritulio komandą. Žuvo visi 44 žmonės, buvę lėktuve.

• 2011 m. birželio 20 d.: 47 žmonės žuvo netoli Petrozavodsko miesto nukritus "Tu-134" lėktuvui. Lainerio įgula bandė nusileisti oro uoste tvyrant tirštam rūkui, tačiau rėžėsi į automagistralę.

• 2010 m. balandžio 10 d.: Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio lėktuvas nesėkmingai nusileido Rusijos Smolensko miesto kariniame oro uoste. Žuvo visi juo skridę aukšto rango Lenkijos pareigūnai.

• 2008 m. rugsėjo 14 d.: "Boeing 737-500", skridęs iš Maskvos į Permę, nesėkmingai leidosi to miesto oro uoste. Žuvo 88 žmonės.

• 2008 m. rugpjūčio 24 d.: "Boeing 737-500" su 90 žmonių netrukus po pakilimo sudužo netoli Kirgizijos sostinės Biškeko oro uosto.

• 2006 m. rugpjūčio 22 d.: Rusijos "Pulkovo Airlines" laineris "Tu-154" sudužo Ukrainoje pakeliui iš vieno Rusijos Juodosios jūros kurorto į Sankt Peterburgą. Žuvo 170 žmonių, buvusių lėktuve.

• 2006 m. liepos 9 d.: 124 žmonės žuvo, kai Sibire esančiame Irkutsko mieste "Airbus A-310", priklausantis rusų oro linijoms lėktuvas S7 leisdamasis nuslydo nuo pakilimo tako ir užsidegė.

• 2006 m. gegužės 3 d.: Armėnijos oro linijų "Armavia" lėktuvas sudužo Juodojoje jūroje, bandydamas sudėtingomis oro sąlygomis nusileisti Sočio mieste. Žuvo 113 žmonių.