Rusijos prezidentas pateikė Dūmai Krymo sutarties ratifikavimo dokumentus

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pateikė Valstybės Dūmai ratifikuoti Rusijos ir Krymo Respublikos sutartį dėl šios respublikos kartu su Sevastopoliu priėmimo į Rusijos Federaciją (RF), taip pat atitinkamo federalinio konstitucinio įstatymo projektą.

Vienas pateiktų dokumentų yra Rusijos ir Krymo Respublikos sutartis „Dėl Krymo Respublikos priėmimo į RF ir naujų RF subjektų sudarymas Rusijos Federacijoje“. Šiam dokumentui rengiama ratifikavimo procedūra.

Kitas dokumentas - federalinis konstitucinis įstatymas "Dėl Krymo Respublikos priėmimo į RF ir naujų RF subjektų - Krymo Respublikos ir federalinės reikšmės miesto Sevastopolio - sudarymo“. Šį dokumentą Valstybės Dūma turi svarstyti pagal įprastų įstatymo projektų svarstymo procedūrą - t.y., per tris svarstymus.

Vakariniame Dūmos posėdyje jos pirmininkas Sergejus Naryškinas pasiūlė šiuos dokumentus svarstyti plenariniame posėdyje ketvirtadienį.

Rusijos ir Krymo sutartis buvo pasirašyta antradienį Kremliuje po V.Putino kalbos Federaliniame Susirinkime.

Sutarties tekste nurodoma, kad ji įsigalioja nuo jos ratifikavimo dienos.

Tuo tarpu Krymo Respublikos priėmimo į Rusijos sudėtį faktas prasidėjo nuo sutarties pasirašymo akimirkos kovo 18-ąją.

Rusijos kariai ir prorusiškos pajėgos užėmė Ukrainos karinio laivyno štabą Kryme

Rusijos kariai ir neginkluoti prorusiški aktyvistai trečiadienį įsiveržė į Ukrainos karinių jūrų pajėgų štabą ir iškėlė jame Rusijos vėliavą.

Tas reidas, įvykdytas be smurto, tačiau tvyrant didžiulei įtampai, tapo dar vienu ženklu, kad Maskva ketina neutralizuoti bet kokio ginkluoto pasipriešinimo galimybę Rusijos aneksuojamame Juodosios jūros pusiasalyje.

Rusijos kariai ir vadinamosios savigynos pajėgos - daugiausiai neginkluoti savanoriai, įsiveržė į tą bazę paryčiais ir greitai perėmė jos kontrolę.

Tuojau po to incidento Ukrainos laikinasis gynybos ministras Ihoris Teniuchas pareiškė, kad šalies pajėgos nesitrauks iš Krymo, nors Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pasirašė sutartį dėl to regiono prijungimo prie Rusijos Federacijos.

Tačiau praėjus dar valandai dešimtys prislėgtų Ukrainos karių, iš kurių vienas nesutramdė ašarų, pradėjo eiti iš štabo, neginkluoti ir vilkintys civilius drabužius.

"Mes laikinai paleisti", - vienas ukrainietis leitenantas, vardu Vladas, sakė naujienų agentūrai AFP.

"Aš čia gimiau, užaugau ir tarnavau 20 metų, - paaiškino kariškis, kai bazėje buvo iškelta Rusijos vėliava, jos gynėjams nepaleidus nė vieno šūvio. - Kur dabar eisiu?"

Naujienų agentūra „Interfax“ pranešė, kad Ukrainos karinių jūrų pajėgų vadas admirolas Serhijus Haidukas buvo tarp palikusių štabą ir kad jį išsivežė Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) pareigūnai. To pranešimo negalėjo patvirtinti nepriklausomi šaltiniai.

Bazę palikus pirmai karių grupei, po kelių minučių pasirodė keli kariai, dėvintys Ukrainos pajėgų uniformas. Jie atrodė priblokšti šio dramatiško įvykių posūkio.

"Šį rytą jie šturmavo mūsų kompleksą. Jie atidarė mūsų vartus, tačiau negirdėjau jokio šaudymo", - sakė laivyno kapitonas Oleksandras Balaniukas.

"Visa tai turi būti išspręsta politiškai. Dabar galiu tik stovėti prie vartų. Daugiau negaliu nieko daryti", - akivaizdžiai susigėdęs ir susikrimtęs karys sakė naujienų agentūrai "Reuters".

Rusijos naujienų agentūra ITAR-TASS nurodė, kad Rusijos Juodosios jūros laivyno, kurio bazė yra Sevastopolio uoste, vadas Aleksandras Vitko dalyvavo derybose Ukrainos karinio laivyno štabe.

Viktoras Melnikovas, vadovaujantis "savigynos" būriui, sakė, kad per tas derybas ukrainiečiai buvo įtikinti pasiduoti.

"Vedėme sunkias derybas su jų vadovybe, - jis aiškino žurnalistams. - Kai kurie Ukrainos kariai jau išeina - neuniformuoti - tačiau nebuvo jokio smurto."

Vienas "Reuters" reporteris prie tos bazės vartų matė tris ginkluotus vyrus, dėvinčius uniformas be atpažinimo ženklų - tikriausiai Rusijos karius. Dar bent 12 jų buvo komplekso viduje.

Tuo tarpu Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas pavedė savo pirmajam pavaduotojui ir laikinajam gynybos ministrui skristi į Krymą "spręsti padėties", žurnalistams sakė vienas ministrų kabineto narys.

Tačiau naujasis Krymo premjeras Sergejus Aksionovas, atėjęs į valdžią po numanomų Rusijos pajėgų invazijos, sakė, kad Ukrainos premjero pavaduotojas Vitalijus Jarema ir gynybos ministras I.Teniuchas yra nepageidaujami Kryme ir kad jiems nebus leista atskristi.

Krymo regiono sostinėje Simferopolyje, kur antradienį per susišaudymą žuvo vienas Ukrainos karys ir vienas prorusiškų pajėgų narys, trečiadienį padėtis buvo rami.

Tie žuvusieji buvo pirmosios karinio susirėmimo aukos šiame Juodosios jūros pusiasalyje nuo tada, kai Rusijos pajėgos perėmė jo faktinę kontrolę prieš maždaug tris savaites.

A.Jaceniukas pareiškė, kad tas incidentas yra "karo nusikaltimas". Tuo tarpu S.Aksionovas teigė, jog tas susirėmimas įvyko dėl "provokatorių", nusistačiusių prieš Krymo prijungimą prie Rusijos.

"Deja, žuvo du žmonės, - jis sakė Maskvoje. - Esu tikras, kad surasime tuos niekšus. Krymo Respublikos saugumo tarnyba jau tiria."

Krymo prorusiškos pajėgos teigia sulaikiusios Ukrainos karinių jūrų pajėgų vadą

Krymo promaskvietiškos „savigynos pajėgos“, kartu su Rusijos kariais trečiadienį užėmusios Ukrainos karinių jūrų pajėgų štabą Sevastopolyje, pranešė „išsivežusios“ Ukrainos laivyno vadą Serhijų Haiduką.

„Jis buvo užblokuotas ir neturėjo kur eiti. Jis buvo priverstas išeiti ir buvo išvežtas“, – incidento vietoje buvęs Rusijos pajėgų atstovas Igoris Jeskinas sakė žurnalistams.

Ukrainos kariai pasitraukė iš karinių jūrų pajėgų bazės Sevastopolyje

Ukrainos kariai trečiadienį vienas po kito paliko savo karinių jūrų pajėgų štabą Sevastopolyje, kai jį užėmė šimtai promaskvietiškų aktyvistų ir Rusijos kariai, pranešė ten esantys naujienų agentūros AFP žurnalistai.

Vienas iš karių išeidamas tramdė ašaras, o ant štabo pastato vietoje Ukrainos vėliavos buvo iškelta Rusijos trispalvė.

Krymo perėmimas yra teisėtas, sako Rusijos Konstitucinis Teismas

Rusijos Konstitucinis teismas trečiadienį vienbalsiai nusprendė, kad prezidentas Vladimiras Putinas veikė teisėtai, kai pasirašė sutartį dėl Krymo prijungimo prie Rusijos.

Toks Teismo sprendimas yra vienas esminių Rusijos teisinio proceso žingsnių siekiant ratifikuoti sutartį.

„Konstitucinis teismas pripažino, kad ši sutartis atitinka Rusijos Federacijos konstituciją“, – žurnalistams sakė Teismo pirmininkas Valerijus Zorkinas, kurį citavo naujienų agentūra „Interfax“.

Po tokio sprendimo V.Putinas gali perduoti sutartį parlamentui ratifikuoti.

„Sprendimas buvo priimtas vienbalsiai“, – pridūrė V.Zorkinas.

Jis patikslino, kad Konstitucinis teismas nusprendė tarptautinės sutarties suderinamumą su konstitucija svarstyti be viešų svarstymų, nes šioje byloje nebuvo prieštaraujančios šalies.

Pasak jo, tais atvejais, kai į Teismą kreipiamasi su prašymu patikrinti tarptautinę neratifikuotą sutartį, paprastai kokia nors šalis būna prieštaraujanti. Tačiau šiuo atveju niekas sutarties neginčijo, į Konstitucinį teismą su užklausa kreipėsi Rusijos prezidentas, pabrėžė V.Zorkinas.

Krymo premjeras sako neįsileisiantis Ukrainos ministrų

Krymo premjeras Sergejus Aksionovas trečiadienį pareiškė, kad Kijevo vyriausybės pareigūnai, kurie buvo pasiųsti į šį separatistinį regioną padidėjus įtampai tarp karinių pajėgų, nebus įleisti, pranešė Rusijos naujienų agentūra „Interfax“.

„Jie Kryme nepageidaujami. Niekas jų neįleis į Krymą – jie bus išsiųsti atgal“, – „Interfax“ citavo A.Aksionovo žodžius,

Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas anksčiau trečiadienį nurodė savo pirmajam pavaduotojui Vitalijui Jaremai ir laikinajam gynybos ministrui Ihoriui Teniuchui skristi į Krymą „spręsti padėties“ regione, kurį dabar kontroliuoja Rusijos pajėgos, ir „užtikrinti, kad šis konfliktas netaptų karinio pobūdžio“.

Ukraina siunčia į Krymą derybų premjero pavaduotoją ir gynybos ministrą

Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas trečiadienį nurodė savo pirmajam pavaduotojui ir laikinajam gynybos ministrui skristi į Krymą „spręsti padėties“ regione, kurį dabar kontroliuoja Rusijos pajėgos.

Vykstant vyriausybės posėdžiui, ministrų kabineto ministras Ostapas Semerakas sakė, kad premjero pavaduotojui Vitalijui Jaremai ir gynybos ministrui Ihoriui Teniuchui bus patikėta „užtikrinti, kad šis konfliktas netaptų karinio pobūdžio“.

Pasak jo, abu pareigūnai ką tik paliko tą posėdį.

Maždaug tuzinas ukrainiečių karių išėjo iš karinio jūrų laivyno bazės Kryme

Maždaug tuzinas ukrainiečių karių, neginkluoti ir civiliais drabužiais, trečiadienį išėjo iš Ukrainos karinio jūrų laivyno štabo Krymo Sevastopolio uostamiestyje, kurį yra perėmusios prorusiškos pajėgos, matė žurnalistai.

Savaitgalį Krymo gyventojai referendume nubalsavo už regiono atsiskyrimą nuo Ukrainos ir prisijungimą prie Rusijos, ir taikus karinių objektų perdavimas Maskvos kontrolėn yra didelis rūpestis po to, kai antradienį šaudant kariškių objekte Krymo sostinėje Simferopolyje žuvo vienas ukrainietis.

200 promaskvietiškų aktyvistų užėmė Ukrainos karinių jūrų pajėgų štabą

Promaskvietiški Krymo aktyvistai trečiadienį užėmė Ukrainos karinių jūrų pajėgų štabą Sevastopolyje, tačiau per šį reidą nebuvo iššautas nei vienas šūvis, Ukrainos karo laivyno atstovas Serhijus Bohdanovas sakė naujienų agentūrai AFP.

„Jų apie 200, kai kurie užsidėję kaukes. Jie neginkluoti, o iš mūsų pusės nebuvo iššautas nė vienas šūvis. Karininkai užsibarikadavo pastate“, – sakė jis.

„Nors turime leidimą panaudoti ginklus gindamiesi, mes to nedarome ir nedarysime“, – pridūrė atstovas.

Vienas naujienų agentūros „The Associated Press“ fotografas matė, kaip kelis šimtai vadinamųjų savigynos pajėgų narių prasiveržė pro vartus ir įžengė į štabo komplekso teritoriją. Jie iškėlė Rusijos vėliavą aikštėje prie pastato.

Ukrainos kariai stovėjo sargyboje prie pagrindinio pastato. Krymo savigynos pajėgų nariai buvo neginkluoti ir atrodė laukiantys ukrainiečių sprendimo, ar jie juos įsileis.

Rusijos valstybinė naujienų agentūra ITAR-TASS pranešė, kad aktyvistai iškėlė Rusijos vėliavą ant Ukrainos laivyno štabo.

Pranešime nurodoma, kad aktyvistai surengė protestą prie štabo komplekso, o vėliau įsiveržė vidun, nukirpę tvoros vielas.

Rusijos Juodosios jūros laivyno vadas buvo pastebėtas atvykstantis į tą bazę derybų.

Ukrainos gynybos ministras: šalies pajėgos nesitrauks iš Krymo

Ukrainos pajėgos nesitrauks iš Krymo, nors Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė sutartį dėl šio regiono prijungimo prie Rusijos, trečiadienį sakė ukrainiečių gynybos ministro pareigas einantis Ihoris Teniuchas.

Vyriausybės posėdžio užkulisiuose žurnalistų paklaustas, ar Kijevas išves savo pajėgas iš Krymo pusiasalio, I.Teniuchas atsakė: „Ne. Mes liksime“.

Rusijos parlamentarai giria Krymo lyderius, planuoja ratifikuoti sutartį

Rusijos parlamentarai trečiadienį išdėstė planus vėliau šią savaitę ratifikuoti sutartį dėl Ukrainos Krymo regiono prijungimo prie Rusijos, nors JAV ir Europos Sąjunga (ES) grasina tolesnėmis sankcijomis.

Prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pasirašė sutartį su Rusijos remiamais Krymo lyderiais, tęsdamas aneksiją, kurią Vašingtonas, Briuselis ir naujoji Ukrainos vyriausybė vadina neteisėta ir nepriimtina.

„Mano kolegos dės maksimalias pastangas, kad ratifikuotų šį susitarimą iki penktadienio“, – per susitikimą, kuriame dalyvavo Krymo lyderiai, sakė Valstybės Dūmos – žemųjų parlamento rūmų – pirmininko pavaduotojas Sergejus Železniakas.

Dūmos pirmininkas Sergejus Naryškinas sakė: „Broliai ir seserys, sveiki sugrįžę namo į Rusiją“.

Krymo lyderiai buvo sutikti kaip didvyriai. Salė buvo išpuošta puokštėmis, deputatai buvo su juodos ir oranžinės spalvų kaspinėliais, simbolizuojančiais pasididžiavimą Rusijos kariniais pasiekimais, ypač sovietų pergalę Antrajame pasauliniame kare.

„Po 1991 metų Rusija nuolat pralaimėdavo – ji netekdavo savo teritorijų, savo žmonių. O dabar pirmą kartą susigrąžiname savo teritoriją ir savo tėvynainius“, – sakė S.Naryškinas, paminėdamas Sovietų Sąjungos subyrėjimą 1991-aisiais.

Sutartyje sakoma, kad Krymas Rusijos dalimi yra laikomas nuo sutarties pasirašymo dienos, bet ji įsigalioja ratifikuota. Rusija taip pat planuoja priimti įstatymus, kuriais Krymas ir Sevastopolis būtų paskelbti jos federacijos subjektais.

Prorusiškos pajėgos įžengė į Ukrainos karinių jūrų pajėgų bazę Kryme

Keli žmonės, vilkintys civilius drabužius, trečiadienį įžengė į Ukrainos karinių jūrų pajėgų štabą Krymo uostamiestyje Sevastopolyje ir pradėjo derybas su ten esančiais kariškiais, nurodė vienas Ukrainos karinių jūrų pajėgų atstovas.

Pasak jo, štabe nevyko joks smurtas. Atstovas pridūrė manantis, kad tie žmonės priklauso vadinamosioms Krymo savigynos pajėgoms, sudarytoms iš savanorių, kurie palaiko Krymo atsiskyrimą nuo Ukrainos ir prisijungimą prie Rusijos.

Kiek anksčiau naujienų agentūros „The Associated Press“ fotografas pranešė matęs, kaip Krymo „savigynos pajėgos“ šturmavo Ukrainos karinių jūrų pajėgų štabą Sevastopolyje ir po įsiveržimo į tą pastatą iškėlė ant jo Rusijos vėliavą.

Rusija antradienį pasirašė sutartį dėl Krymo prijungimo prie savo teritorijos, po referendumo, kuriame šio Ukrainos regiono gyventojai kone visuotinai pritarė tokiam žingsniui. Ukraina ir Vakarai tą referendumą vadina neteisėtu.

ES trukdo deryboms dėl Ukrainos, sako Rusija

Rusijos užsienio reikalų ministerija pasmerkė Europos Vadovų Tarybos pirmininko sprendimą atšaukti vizitą į Maskvą ir pavadino tai atsisakymu „išgirsti tiesą“. Hermanas van Rompuy trečiadienį turėjo susitikti su Rusijos pareigūnais, bet jo vizitas buvo atšauktas.

Užsienio reikalų ministerija trečiadienį paskelbtame pareiškime sako, kad H.van Rompuy „jo paties žmonės neleido“ atvykti į Rusiją.

Ministerija nurodė, kad Maskva greitai sureagavo į jo prašymą dėl vizito Rusijoje ir kad vizitas paskutinę minutę buvo atšauktas, nes Europa „nenori išgirsti tiesos“.

Rusija antradienį pasirašė sutartį dėl Krymo prijungimo prie savo teritorijos, po referendumo, kuriame šio Ukrainos regiono gyventojai kone visuotinai pritarė tokiam žingsniui. Ukraina ir Vakarai tą referendumą vadina neteisėtu.

Krymo pajėgos šturmuoja Ukrainos karinių jūrų pajėgų štabą

Krymo „savigynos pajėgos“ šturmavo trečiadienį šturmavo Ukrainos karinių jūrų pajėgų štabą Juodosios jūros uostamiestyje Sevastopolyje. Vienas naujienų agentūros „The Associated Press“ fotografas sakė matęs, kaip grupė savigynos pajėgų narių įsiveržė į tą pastatą ir iškėlė ant jo Rusijos vėliavą.

Kryme buvo švenčiama ir aidėjo šūviai

Šūviai antradienį aidėjo Krymo regiono sostinėje Simferopolyje, šimtams žmonių susirinkus centrinėje Lenino aikštėje švęsti sutarties, pagal kurią šis Juodosios jūros pusiasalis prijungiamas prie Rusijos.

Kaip pranešama, du žmonės žuvo, o dar du buvo sužeisti per susišaudymą prie vieno Ukrainos kariuomenės pastato, prasiveržus smurtui per jau mėnesį trunkančią priešpriešą su Rusijos pajėgomis ir promaskvietiškomis sukarintomis pajėgomis.

Vienas ten esantis naujienų agentūros AFP fotografas sakė matęs, kaip bent 10 ginkluotų asmenų įžengė į pastatą Simferopolio šiaurės rytiniame rajone, kuriame įsikūręs karinių jūrų pajėgų kartografijos institutas, o vėliau iš pastato vidaus pasigirdo automatų papliūpos. Tą teritoriją apsupo milicija ir promaskvietiškos brigados, vadinamos savigynos pajėgomis.

„Ten vyksta kažkokios operacijos“, – prie tos bazės budintis aktyvistas Anatolijus Tichonovas, vilkintis karinę uniformą, sakė naujienų agentūrai AFP.

„Girdėjosi šūviai. Todėl žmonės čia ir atvyko. Visi susirūpinę ir nori žinoti, kas dedasi“, – aiškino jis.

Naujienų agentūra „Interfax“ citavo milicijos atstovę Olgą Kondrašovą, kuris sakė, kad buvo šaudoma „iš tos pačios vietos“ – tiek į Ukrainos kariškius, tiek į promaskvietiškas pajėgas. Pasak jos, buvo nušautas vienas Ukrainos karys ir vienas prorusiškų pajėgų narys, o dar du žmonės buvo sužeisti.

Ukrainos gynybos ministerija paskelbė, kad vienas iš jos karių žuvo pašautas į kaklą. Iš visų toje bazėje buvusių karių buvo atimti tapatybės dokumentai. Po to susišaudymo ministerija paskelbė, kad ukrainiečių kariams nuo šiol leidžiama atsišaudyti ginantis. Ankstesni įsakymai draudė kariams naudoti šaunamuosius ginklus.

Kitoje Simferopolio vietoje šimtai Krymo totorių susirinko musulmonų kapinėse laidoti 38 metų Rešato Ametovo, kuris, kaip pranešama, buvo pagrobtas ir nukankintas dėl protestų prieš Krymo valdžios pastangas prisijungti prie Rusijos.

„Jis buvo žiauriai sumuštas, – R.Ametovo teta Zera Kadyrova sakė per laidotuves. – Sakė, kad bus atliekamas tyrimas, tačiau nežinome, kiek tame tiesos.“

Krymo muftijų taryba pareiškė, kad to vyro palaikai „buvo su smurto ir kankinimų žymėmis“. Krymo totorių mažuma protestavo prieš Rusijos pajėgų intervenciją į pusiasalį, o dauguma jos narių nedalyvavo sekmadienį vykusiame referendume, kuriame rusakalbiai triuškinama dauguma nubalsavo už atsiskyrimą nuo Ukrainos.

"Amžinai kartu"

Tuo tarpu Simferopolio centre buvo švenčiama po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė, jog Krymas prisijungs prie Rusijos.

Jo kalbos buvo atidžiai klausomasi visame mieste, įskaitant vaisių ir daržovių turgų, kur pirkėjai ir pardavėjai matėsi susirinkę prie radijo imtuvų, įsijungę transliaciją iš Maskvos.

Rusijos vėliavomis papuoštų automobilių vairuotojai spaudė garso signalus, o visame mieste girdėjosi Rusijos himno melodija. Tuo nuo parlamento pastato buvo nuplėšti senieji užrašai, kuriuos pakeitė naujas – „Krymo Respublika“.

„Šio momento laukėme nuo tada, kai Krymas buvo atiduotas (Ukrainai) 1954 m.“, – sakė 70-metis Anatolijus Volkovojus, turėdamas omenyje Sovietų Sąjungos laikais atliktą žingsnį, kai Rusijai priklausęs Krymas buvo perduotas administruoti Kijevui.

Pensininkas pridūrė išgyvenantis tokį patį jaudulį, kokį patyrė paskelbus apie sovietų diktatoriaus Josifo Stalino mirtį 1953 m. Šimtai žmonių susirinko Lenino aikštėje, mojuodami Rusijos vėliavomis ir stebėdami dideliuose ekranuose transliuojamą V.Putino mėgstamos grupės „Liube“ koncertą.

„Krymas ir Rusija – amžinai kartu“, – skandavo klausytojai, skambant dainos žodžiams: „Rusija, mano Rusija – nuo Krymo iki Jenisėjaus.“

V.Putino kalba

V.Putino kalba drebino Kremliaus sienas. Skambėjo ovacijos, o daugelis Rusijos politinio elito narių neslėpė pasididžiavimo.
O V.Putinas kalbėjo tiesiai šviesiai. Pradėdamas kalbą jis Krymo atidavimą Ukrainai pavadino "piktinančia istorine neteisybe".

"Visus tuos metus tiek piliečiai, tiek daugelis visuomenės veikėjų ne kartą kėlė šią temą, sakė, kad Krymas – tikrasis Rusijos kraštas, o Sevastopolis – rusų miestas", – rėžė V.Putinas.

Pasak jo, niekas SSRS metais neklausė krymiečių, kur jie nori gyventi, o dalijo teritorijas kaip papuola... Tad kliuvo ir buvusiam SSRS gensekui Nikitai Chruščiovui, kuris 1954 m. ir perleido Krymą Ukrainos SSR.

Vakarams V.Putinas atrėžė, kad šie peržengė visas įmanomas ribas Ukrainoje.

"Viskas turi savo ribas, ir Ukrainos atveju mūsų partneriai Vakaruose peržengė ribą, elgėsi šiurkščiai, neatsakingai ir neprofesionaliai. Kaip galima taip prarasti politinę nuovoką ir saiko jausmą, kad nenumatytum visų savo veiksmų padarinių. Rusija atsidūrė prie ribos, nuo kurios jau negalėjo atsitraukti", – kalbėjo V.Putinas.

NATO, pasak V.Putino, prie Rusijos sienų, ypač istorinėse rusų žemėse, nešeimininkaus.

"Mes nepritariame tam, kad karinė organizacija šeimininkautų prie mūsų tvoros, šalia mūsų namų ar mūsų istorinėse teritorijose. Žinote, aš tiesiog negaliu įsivaizduoti, kad mes važinėsime į Sevastopolį į svečius pas NATO jūreivius..." – kartojo V.Putinas.

Po šių žodžių kilo ovacijos, kaip ir tada, kai V.Putinas pažadėjo, kad Kryme egzistuos trikalbystė: rusų, ukrainiečių ir Krymo totorių. Šiems, pasak Rusijos vadovo, dar bus sudarytos ir sąlygos grįžti į savo istorines žemes iš tremties...

Ukrainai V.Putinas perdavė žinią, kad santykiai su Kijevu liks esminis Rusijos prioritetas, tačiau rusakalbių teises Maskva gins visomis galimomis priemonėmis.

"Santykiai su Ukraina, su broliška liaudimi, buvo, yra ir visada bus mums didžiausios svarbos, esminiai, nė kiek neperdedant, – sakė V.Putinas. – Ukrainoje gyvena ir gyvens milijonai rusų, rusakalbių piliečių, ir Rusija visada gins jų interesus politinėmis, diplomatinėmis ir teisinėmis priemonėmis. Tačiau visų pirma pati Ukraina turi būti suinteresuota tuo, kad būtų užtikrinti šių žmonių interesai ir teisės, čia slypi stabilumas, Ukrainos valstybingumas ir teritorinis šalies vientisumas... Mums skauda širdį dėl visko, kas dabar vyksta Ukrainoje, kad kenčia žmonės, kad jie nežino, kaip gyventi šiandien ir kas bus rytoj."

Prakalbo ir M.Gorbačiovas

Pasak Michailo Gorbačiovo, pirmo ir paskutinio SSRS prezidento, Rusija neturėtų būti baudžiama sankcijomis dėl Krymo. Esą Krymo žmonės tik "ištaisė SSRS laikų klaidą".

"Anksčiau Krymas buvo sujungtas su Ukraina pagal SSRS įstatymus, tiksliau, pagal Komunistų partijos įstatymus... Tačiau niekas neklausė žmonių ir dabar žmonės klaidą ištaisė. Manau, kad tai reikėtų pasveikinti", – kalbėjo buvęs SSRS prezidentas.

Jis pridūrė, kad referendumo rezultatai, jo nuomone, atspindi tikrąją Krymo žmonių valią.

"Kad skelbtum sankcijas, turi būti rimtas pagrindas. Sankcijos turi būti patvirtintos Jungtinių Tautų. Krymo žmonių išreikšta valia ir galimas Krymo susijungimas su Rusija nėra pagrindas skelbti sankcijas", – nuomonę reiškė pirmas ir paskutinis SSRS prezidentas.

Sankcijos sukėlė rusų pašaipas

JAV juodojo sąrašo pirmoje vietoje puikuojasi Rusijos vicepremjero Dmitrijaus Rogozino pavardė. Šis netrukus po to, kai buvo pranešta apie sankcijas,   socialiniame tinklalapyje "Twitter" paskelbė kreipimąsi į JAV prezidentą Baracką Obamą.

"Drauge, Barackai Obama, o ką daryti tiems, kurie neturi nei sąskaitų, nei turto užsienyje? Ar apie tai nepagalvojote?" – ironizavo D.Ragozinas ir pridūrė, kad sąrašą, kurį pasirašė pats B.Obama, parengė "pokštininkas"...

Vladislavas Surkovas, vienas artimiausių Rusijos vadovo V.Putino aplinkos žmonių ir jo patarėjas, dažnai vadinamas Kremliaus pilkuoju kardinolu, taip pat nevengė pasijuokti iš sankcijų, kurios, beje, taikomos ir jam. "Tai didelė garbė man... Deja, neturiu sąskaitų užsienyje. Vienintelis dalykas, kuris mane domina JAV, – Tupacas Shakuras, Allenas Ginsbergas ir Jacksonas Pollockas. Ir man nereikia vizos, kad galėčiau susipažinti su jų kūryba. Taigi, nieko nepraradau", – ironizavo politikas.

Rusijos įstatymų leidėjai taip pat kandžiai komentavo Vakarų paskelbtas sankcijas. Jie ironiškai paragino JAV ir ES taikyti tokias pačias poveikio priemones visiems parlamento nariams.

Parlamento žemųjų rūmų vienbalsiai priimtoje deklaracijoje sakoma: "Siūlome ponui Obamai ir eurobiurokratams įtraukti visus Valstybės Dūmos deputatus, kurie balsavo už šią rezoliuciją, į Rusijos piliečių, kuriems taikomos JAV ir ES sankcijos, sąrašą."

Tiesa, sankcijos "apgailėtinos" pasirodė net Didžiosios Britanijos įstatymų leidėjams.

"Viskas, ką iki šiol yra padariusi tarptautinė bendruomenė, – tai vizų sankcijos ir sąskaitų įšaldymas 22, 23 asmenims. Toks atsakas apgailėtinas", – rėžė Didžiosios Britanijos parlamento Žvalgybos ir saugumo komiteto pirmininkas Malcolmas Rifkindas, svarbus veikėjas premjero Davido Camerono Konservatorių partijoje.

Rusijos, Krymo ir Ukrainos pareigūnai, kuriems taikomos Vakarų sankcijos

• Dmitrijus Rogozinas, Rusijos vicepremjeras (JAV sąrašas).
• Valentina Matvijenko, Rusijos Federacijos Tarybos  pirmininkė (JAV).
• Vladislavas Surkovas, V.Putino patarėjas (JAV).
• Sergejus Glazjevas, V.Putino patarėjas (JAV).
• Jelena Mizulina, teisininkė, Valstybės Dūmos narė.
• Sergėjus Aksionovas, Krymo premjeras (JAV ir ES sąrašas).
• Vladimiras Konstantinovas, Krymo parlamento pirmininkas (JAV ir ES sąrašas).
• Rustamas Temirgalijevas, Ministrų tarybos Kryme vadovo pavaduotojas (ES sąrašas).
• Denisas Berezovskis, buvęs Ukrainos laivyno vadas, prisiekęs ištikimybę Krymui (ES sąrašas).
• Aleksejus Čalas, dabartinis Sevastopolio meras (nuo 2014 m. vasario 23 d.).
• Viktoras Ozerovas, Federacijos Tarybos gynybos ir saugumo komiteto pirmininkas (ES sąrašas).
• Viktoras Janukovyčius, nušalintasis Ukrainos prezidentas (JAV sąrašas).
• Viktoras Medvečiukas, vienas artimiausių V.Janukovyčiaus sąjungininkų (JAV sąrašas).
• Andrejus Klišas, Rusijos Federacijos Tarybos Konstitucinės teisės, teisės ir teisinių reikalų komiteto vadovas (ES sąrašas).
• Leonidas Slutskis, Nepriklausomų valstybių sandraugos parlamentinio komiteto vadovas, taip pat atsakingas už Eurazijos sąjungos integraciją (JAV ir ES sąrašas).
• Jevgenijus Bušminas, Federacijos Tarybos pirmininko pavaduotojas (ES sąrašas).
• Sergejus Železniakas, Rusijos valstybės Dūmos pirmininko pavaduotojas (ES).
• Aliaksandras Vitko, Rusijos Juodosios jūros laivyno vadas (ES sąrašas).
• Anatolijus Sidorovas, Rusijos vakarų karinės apygardos vadas (ES sąrašas).
• Aleksandras Galkinas, Rusijos pietų karinės apygardos vadas (ES sąrašas).

Prognozuoti, kaip toliau klostysis įvykiai, – sunku, tačiau galimi keli scenarijai.

Rusija: Krymo prijungimas prie Rusijos
Rusija, kaip pareiškė, gerbs Krymo referendumo rezultatus, todėl Krymas vakar paskelbtas Rusijos dalimi. Tiesa, formalios regiono prijungimo procedūros vyks kiek ilgiau.

Darys įtaką Ukrainos politikai
Maskva bandys veikti politinius procesus Kijeve, tačiau sunku pasakyti kaip? Maskva nenori, kad Ukrainos laikinosios valdžios atstovai laimėtų išankstinius rinkimus, nes dabartinis Kijevo politinis kursas prieštarauja Maskvos interesams.

Parems Rytų Ukrainos regiono federaciją
Pietinių ir rytinių Ukrainos regionų, kuriuose sutelkta didžioji dalis Ukrainos pramonės, politikai gali reikalauti federacijos statuso Ukrainos sudėtyje ir finansinės nepriklausomybės nuo centrinės Ukrainos valdžios. Kijevo galios šiuose regionuose būtų apribotos, tačiau Ukraina išlaikytų teritorinį vientisumą.

Karo su Ukraina scenarijus
Viskas priklausytų nuo situacijos pietryčių Ukrainoje. Jei regionuose prasidėtų susišaudymai ir kitos provokacijos, galimas karinis Rusijos ir Ukrainos susidūrimas. Tiesa, toks scenarijus Ukrainai būtų pražūtingas – tiek dėl karinės galios silpnumo, tiek dėl sudėtingos ekonominės situacijos.

Rusijos vidaus žaidimas
V.Putino reitingai šoktelėjo į rekordines aukštumas dėl pastarųjų įvykių išprovokuoto patriotinio pasididžiavimo proveržio Rusijoje.

Ukraina: Krymo atsiskyrimas
Regiono atsiskyrimo Kijevas nepripažins, nors formaliai regiono kontrolės neturės. Kijevas galėtų blokuoti Krymą ir Padniestrę. Krymas didžiąją dalį išteklių gauna iš žemyninės Ukrainos – pradedant vandeniu, kuriuo drėkinami žemės ūkio laukai, baigiant elektra ir dujomis. Kraštutinės nacionalistinės jėgos Kijeve jau pareiškė, kad reikėtų "marinti Krymą badu, nutraukiant gyvybiškai svarbų aprūpinimą, kol separatistų valdžia būtų priversta nusileisti". Tačiau toks sprendimas veikiausiai paaštrintų situaciją Ukrainos rusakalbių dominuojamuose regionuose. Be to, Rusija gali smarkiai padidinti importuojamų Ukrainos įmonių prekių muitus, taip pat dar labiau padidinti Kijevo perkamų gamtinių dujų kainas.

Ukrainos federacija
Centrinės valdžios galios smarkiai sumenktų ir valdžia Kijeve taptų priklausoma nuo Ukrainos regionų interesų. Tokiu atveju Ukrainoje iš pagrindų keistųsi konstitucinė santvarka. Kai kurie Rytų Ukrainos regionai, tokie kaip Doneckas, jau siekia rengti referendumus dėl prisijungimo prie Rusijos, o kiti grasina tai padaryti.

Neutralitetas
Neutralitetas atitiktų Rusijos interesus sukurti vadinamąją buferinę zoną nuo NATO. Ukraina gali įsipareigoti Rusijai nestoti į Šiaurės Atlanto aljansą, tačiau palaikyti konstruktyvius santykius su Rusija ir su ES.

Socialinės ir ekonominės reformos
Ukrainos biudžeto skylėms lopyti būtinos skubios socialinės ir ekonominės reformos. Dabar tai svarbiausias Kijevo valdžios uždavinys. Tiesa, per didelio masto ir per greitos Kijevo pastangos suartėti su Vakarais gali dar labiau atgrasyti pietrytinius šalies regionus.

Karas su Rusija
Toks įvykių scenarijus Ukrainai būtų pražūtingas. Ukrainos reguliarioji armija, kurią sudaro 130 tūkst. karių (pusė jų – šauktiniai, apginkluoti pasenusia įranga), – nublanksta prieš 845 tūkst. Rusijos karių ir branduolinį arsenalą.

Vakarai (ES ir JAV): politinės sankcijos pareigūnams
Nemaža dalis Rusijos politinio elito turi ryšių su Vakarų finansų institucijomis. Sankcijos iš dalies turėtų poveikį Rusijos valdančiajam elitui, tačiau ne itin stiprų. ES pirmadienį nusprendė įvesti sankcijas 21-am asmeniui iš prorusiškos Krymo valdžios, Rusijos parlamento ir karinių pajėgų.

Smūgis prestižui
Rusija gali sulaukti simbolinio pobūdžio nuobaudų, skirtų jos tarptautiniam prestižui sumenkinti: šalis gali netekti vietos įtakingoje Didžiojo aštuoneto grupėje, o kai kurie ryžtingai nusiteikę amerikiečių senatoriai reikalauja atimti iš jos teisę rengti 2018 m. pasaulio futbolo čempionatą.

Nepirkti iš Rusijos dujų
Tuo, žinoma, suinteresuotos su Rusija energetiniais ryšiais menkai susijusios ES valstybės, tokios kaip Didžioji Britanija. Vokietija vargu ar sutiktų apriboti dujų tiekimą iš Rusijos.

Ekonominės sankcijos
Daugelis ES valstybių, ypač besiribojančių su Rusija, dėl ekonominių sankcijų sulauktų padarinių.

Spaudimas tarptautinėje erdvėje
Kinijos balsas būtų svarus diplomatiškai spaudžiant Maskvą, tačiau Pekinas laikosi nesikišimo politikos ir susilaikė per Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos balsavimą dėl referendumo Kryme teisėtumo. Tiesa, Pekinas pareiškė, kad palaiko Ukrainos teritorinį vientisumą.

Krizės Ukrainoje chronologija

• 2013 m. lapkričio 21 d.: Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius atidėjo Asociacijos sutarties su Europos Sąjunga pasirašymą.
• 2013 m. gruodis: protestuotojai Kijeve užėmė sostinės savivaldybę ir Nepriklausomybės a.
• 2014 m. vasaris: mažiausiai 100 žmonių žuvo Kijeve kilus riaušėms.
• Vasario 21 d.: Opozicijos lyderiai su prezidentu V.Janukovyčiumi, tarpininkaujant Vokietijos, Lenkijos ir Prancūzijos diplomatijos vadovams, pasirašė susitarimą, pagal kurį apribotos Ukrainos prezidento galios ir pažadėti surengti pirmalaikiai Aukščiausiosios Rados bei prezidento rinkimai. Opozicija įsipareigojo atlaisvinti užimtus valdžios pastatus ir sudėti ginklus.
• Vasario 22 d.: V.Janukovyčius paliko Kijevą. Aukščiausioji Rada nušalino V.Janukovyčių nuo pareigų.
• Vasario 27–28 d.: užimti valdžios pastatai Krymo sostinėje Simferopolyje.
• Vasario–kovo mėn.: Kryme reikšti raginimai autonominei respublikai atsiskirti nuo Ukrainos.
• Kovo 6 d.: Krymo parlamentas paskelbė, kad kovo 16 d. regione vyks referendumas dėl Krymo prisijungimo prie Rusijos Federacijos arba likimo Ukrainos sudėtyje.
• Kovo 11 d.: Krymas paskelbė, kad yra nepriklausomas nuo Ukrainos.
• Kovo 15 d.: Rusija Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje vetavo revoliuciją, kuria Krymo referendumas skelbiamas neteisėtu, o Kinija susilaikė.

Krymas: svarbiausi faktai apie regioną

• Juodosios jūros pusiasalis tarp Juodosios ir Azovo jūros. Krymas yra maždaug Belgijos dydžio. Jis yra svarbus vynininkystės ir žemės ūkio regionas su didelėmis tabako plantacijomis. Pusiasalis taip pat tapo populiariu turistiniu regionu – dėl subtropinio klimato ir daugybės pajūrio kurortų.
• Didžiausi miestai – Simferopolis (regiono sostinė) ir Sevastopolis. Šis miestas turi atskirą statusą ir nepriklauso Krymo autonominei respublikai.
• Pusiasalį yra valdę hunai, vėliau venecijiečiai ir Bizantijos graikai. Nuo XV iki XVIII a. Krymas priklausė Osmanų imperijai, o nuo XVIII iki XX a. – Rusijos imperijai.
• 1783 m. pietiniame pusiasalio pakraštyje dislokuotas Rusijos Juodosios jūros laivynas. Rusai regioną valdė ir SSRS laikais, išskyrus vokiečių okupacijos laiką per Antrąjį pasaulinį karą.
• 1944 m. gegužę SSRS lyderis Josifas Stalinas deportavo totorius, kurie yra musulmonai. Totoriai buvo ištremti į Centrinę Aziją dėl kaltinimų kolaboravus su naciais.
• Po Antrojo pasaulinio karo Krymas buvo prijungtas prie Rusijos SSR, o 1954 m. buvęs SSSR lyderis Nikita Chruščiovas perdavė Krymą administruoti Ukrainos SSR.
• 1991 m., žlugus SSRS, Krymas pasiskelbė nepriklausomu. 1992 m. vasarį Krymo valdžia įtvirtino nepriklausomybę konstitucijoje. Bet tų pat metų gegužę Krymo valdžia pataisė pagrindinį regiono įstatymą ir pareiškė, kad pusiasalis tampa Ukrainos dalimi. Kijevas sutiko išplėsti regiono autonomines teises.
• 1992 m. Rusijos Federacijos tuometis vadovas Borisas Jelcinas ir tuometis Ukrainos vadovas Leonidas Kravčiukas sutiko padalyti buvusį SSRS karinį Juodosios jūros laivyną tarp Rusijos ir suformuoto Ukrainos laivyno. Rusijos pajėgos liko dislokuotos Sevastopolio kariniame uoste.
• 1993 m. Krymo parlamentas paskelbė, kad sukuriamas Krymo prezidento postas. Taip pat sutarta dėl Krymo totorių dalyvavimo regiono valdžioje. Nesutarimai sukėlė krizę tarp Simferopolio ir Kijevo.
• 1995 m. Ukrainos valdžia panaikino regiono konstituciją ir pašalino Krymo prezidentą Jurijų Meškovą, kaltindama jį prorusiškumu. Vėl pakeista regiono konstitucija ir Krymas pervardytas Krymo Autonomine Respublika Ukrainos sudėtyje.
• Sevastopolio uostamiestis Rusijos kariniam jūrų laivynui yra itin svarbus jau daug metų – jis užtikrina prieigą prie rytinės Viduržemio jūros dalies, Balkanų ir Artimųjų Rytų.
• 2010 m. Ukraina sutiko pratęsti Sevastopolio uosto nuomą Rusijai iki 2042 m. mainais į gamtinių dujų kainos Ukrainai sumažinimą 30 proc.
• Iki 2014 m. krizės Ukrainoje Krymas buvo valdomas pagal Krymo Autonominės Respublikos konstituciją, suderinta su Ukrainos konstitucija. Tačiau kovo 11 d. Krymo Autonominės Respublikos parlamentas paskelbė nepriklausomybės nuo Ukrainos deklaraciją.
• Kovo 16 d. Krymas balsavo referendume dėl prisijungimo prie Rusijos Federacijos arba likimo Ukrainos sudėtyje.
• Kovo 18 d. Krymas ir Rusijos Federacija pasirašė susitarimą dėl susijungimo.

Krymo pusiasalio gyventojai
Etniniai rusai – 58,5 proc.
Etniniai ukrainiečiai – 24,4 proc.
Krymo totoriai – 12,1 proc.