Gruzijoje ir nuo jos atsiskyrusioje Pietų Osetijoje paminėtos 2008-aisiais įvykusio karinio konflikto metinės. Nors praėjo jau septyneri metai, konflikto žarijos dar rusena. Gruzija dabar kaltina Rusiją, kad ši neleistinai išplėtė Pietų Osetijos teritoriją.

Įtampa auga?

Gruzijos pusė aiškina, kad Rusijos kariai, žymėdami faktinę sieną tarp Gruzijos ir Kremliaus nepriklausoma valstybe pripažintos Pietų Osetijos, neteisėtai užėmė dalį Gruzijos teritorijos.

Rusijos pusė atrėžė, kad tokio pobūdžio kaltinimai – absurdiški ir ji neturi nieko bendra su šia istorija. Maskva rekomendavo Gruzijos valdžiai dėl to tiesiogiai kalbėtis su Pietų Osetijos administracija.

ES įspėjo, kad nesutarimai dėl administracinės Pietų Osetijos ir Gruzijos sienos kelia pavojų regiono saugumui.

"Būtina išvengti bet kokių žingsnių, kurie galėtų išprovokuoti kurią nors pusę imtis agresyvių veiksmų. Savo ruožtu, ES palaiko Gruzijos teritorinį vientisumą su tarptautinėmis sutartimis pripažintomis sienomis", – aiškino Federica Mogherini, ES diplomatijos vadovė.

Išaugo per naktį

Rusų pajėgos, žymėdamos sieną, pasistūmėjo apie 300 m gilyn į Gruzijos teritoriją.

Dėl to maždaug 1,6 km Baku–Supso naftotiekio, kurio operatorius – energetikos milžinas "British Petroleum" (BP), atkarpa pateko į faktinę Rusijos karių, dislokuotų Pietų Osetijoje, kontrolę.

Maža to, "naujoji" Pietų Osetijos siena atsidūrė visai šalia pagrindinio Gruzijos greitkelio, kuris jungia Azerbaidžano sostinę Baku su Tbilisiu ir Gruzijos Juodosios jūros uostais. Ši magistralė taip pat svarbi, nes jungia vakarinius Gruzijos regionus su rytiniais.

Reaguodama į šiuos pranešimus, Gruzijos užsienio reikalų ministrė Tamara Beruchašvili pažymėjo, kad šis įvykis tik dar kartą įrodo, kad Rusija vykdo laipsnišką Gruzijos aneksiją.

Kita vertus, Gruzijos energetikos ministras Kakha Kaladzė ir BP atstovė šalyje Tamila Chantladzė patvirtino, kad nuo pat 2008 m. bendrovė neturėjo priėjimo prie naftotiekio sekcijos.

Abu jie pridūrė, kad bent iki šiol jokių naftotiekio veikimo sutrikimų neužfiksuota.

Įtvirtinimai pasienyje

Administracinė Pietų Osetijos ir Gruzijos siena po 2008 m. įvykusio karinio konflikto tarp Gruzijos ir Rusijos buvo fortifikuota.

Konfliktas kilo po to, kai Gruzijos kariuomenė jėga pabandė įtvirtinti vyriausybės kontrolę faktiškai atskilusiame regione. Karinės operacijos metu buvo apšaudytas Pietų Osetijos pagrindinis miestas Cchinvalis. Šio apšaudymo metu buvo nukauti keli Rusijos taikdariai, dislokuoti Pietų Osetijoje.

Tai lėmė, kad netrukus į konfliktą įsikišo Rusijos karinės pajėgos ir nustūmė Gruzijos ginkluotąsias pajėgas bene iki sostinės Tbilisio.

Tiesa, tarpininkaujant Prancūzijos tuomečiam prezidentui Nicolas Sarkozy buvo pasiektos paliaubos, bet Pietų Osetija ir kitas atsiskyręs nuo Gruzijos regionas Abchazija paskelbė apie savo nepriklausomybę, kurią pripažino Rusija bei dar kelios pasaulio šalys, nors tarp jų ir nebuvo artimiausios Rusijos sąjungininkės Baltarusijos.

Praėjus metams po konflikto, Rusija su Pietų Osetijos vyriausybe pasirašė susitarimą, pagal kurį rusų pajėgos įsipareigojo užtikrinti sienos su Gruzija kontrolę.

Kam rusams žemė?

Analitikai šiuo metu svarsto, kas iš tiesų slypi už šių rusų veiksmų.

Gruzijoje nuogąstaujama, kad taip siekiama įgyti prieigą prie strateginės Gruzijos infrastruktūros ir daryti įtaką vyriausybei.

Gruzijos ambicijos tapti ES, o galbūt ir Šiaurės Atlanto aljanso nare niekuomet nepatiko Maskvai.

Michailas Saakašvilis, buvęs Gruzijos prezidentas, atėjęs į valdžią po Rožių revoliucijos, kurios metu buvo nuverstas iki tol šalį valdęs Eduardo Ševardnadzės režimas, iš pradžių palaikė gana konstruktyvius santykius su Rusija. Vėliau jis virto pagrindiniu Maskvos priešu.

Rusijoje šis politikas, neseniai paskirtas Ukrainos Odesos srities gubernatoriumi, vadinamas tiesiog Vašingtono lėlyte.

Po 2008 m. konflikto Rusijos aukščiausi vadovai teigė, kad kol šis politikas bus valdžioje Gruzijoje, apie santykių tarp dviejų šalių normalizavimą negali būti nė kalbos.

Gruzija – taikinys?

M.Saakašvilis galiausiai prarado populiarumą ir Gruzijoje, tačiau provakarietiškas šalies kursas nepakito.

Gruzija 2014 m. pasirašė prekybos susitarimą su ES, be to, ji neatsisako ambicijų įstoti į Bendriją, o galbūt ir NATO.

Rusijos pozicija dėl NATO – vienareikšmiška: Maskva ne kartą įspėjo, kad bet koks Aljanso artėjimas link jos sienų kelia pavojų nacionaliniam saugumui ir susilauks atsakomųjų veiksmų.

Prieš dvejus metus Maskvai pavyko įtikinti Armėniją, kad ši atsisakytų ketinimų artimiau bendradarbiauti su ES ir verčiau prisijungtų prie Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano kuriamos Eurazijos sąjungos.

Vėliau Rusija siūlė 15 mlrd. JAV dolerių finansinę paramą tuomečiam Ukrainos prezidentui Viktorui Janukovyčiui, kad šis taip pat nepasirašytų susitarimų su ES.

Nuo tada situacija Ukrainoje kaip reikiant komplikavosi. Iki šiol šalį drasko pilietinis konfliktas. Vakarai, savo ruožtu, kaltina Maskvą jį kurstant.

Kai kurie analitikai spėja, kad Maskva dabar gali būti nusitaikiusi ir į Gruzijos europinį kursą.

Iš esmės Gruzija – vienintelė Pietų Kaukazo regiono šalis, tęsianti europietišką politiką, kuri prieštarauja Rusijos interesams. Armėnija, kaip minėta, jau yra Eurazijos sąjungos narė, o kaimyninio Azerbaidžano santykiai su Rusija taip pat gerėja.