Rytų Azijoje žvanga ginklai

Japonija prieš Kalėdas paskelbė, kad pirks ginklų. Pasak vyriausybės, per ateinančius penkerius metus Tokijas ketina įsigyti bepiločių lėktuvų, radarams nematomų orlaivių ir amfibijų. Kam? Galbūt gintis nuo Kinijos?

Baiminasi Kinijos?

Sunku pasakyti, iš kur Japonijos vyriausybė ketina imti pinigų brangiai karinei technikai. Šalies finansų padėtis – nekokia. Vis dėlto ryžto japonų premjeras Shinzo Abe, rodos, nestokoja.
Naujajame Japonijos nacionalinės saugumo koncepcijos juodraštiniame variante buvo pabrėžta: "Kinijos laikysena kitų valstybių atžvilgiu ir kariniai veiksmai, taip pat skaidrumo stoka, kalbant apie šalies karinę ir nacionalinę gynybos politiką, kelia nerimą ne tik Japonijai, bet ir tarptautinei bendruomenei, todėl reikalauja akylo dėmesio."

Akivaizdu, kad ginklavimasis – visų pirma atsakas į Kinijos veiksmus.

Kinija – antra pagal ekonomikos dydį pasaulio šalis. Pekinas pastaruoju metu sparčiai augina raumenis. Japonams Kinijos galios augimas kelia nerimą. Abi šalys niekaip nesutaria dėl salų Rytų Kinijos jūroje ir apskritai jų santykiai – ne patys šilčiausi.

Pekinas neseniai paskelbė, kad nustatė ginčytiname regione oro erdvės gynybos atpažinimo zoną. Toks sprendimas kaip reikiant papiktino japonus, nes dalis zonos apima japonų kontroliuojamas teritorijas.

Tokijas iš karto pareiškė, kad nė vienas šalies orlaivis neturėtų paklusti kinų nurodymams.

JAV pareiškė, kad nepripažįsta zonos, o Pekinas atrėžė, kad amerikiečiai užima Japonijai palankią poziciją, o kontrolės zona – normalus dalykas.

Ginklams pinigų negaili

Pirmąsyk Japonija išlaidas gynybai padidino sausį. Prieš tai dešimtmetį išlaidos gynybai buvo nuosekliai mažinamos.

Skaičiuojama, kad per ateinančius penkerius metus Japonijos išlaidos gynybai pasieks 23,97 trln. jenų (232 mlrd. dolerių).

Taigi, šalies gynybos biudžetas padidės 2,6 proc. Šiuo metu Japonija pagal išlaidas gynybai yra penkta pasaulio valstybė. O Kinija – antra, pirmoje vietoje – JAV.

Daugelis analitikų sieja Japonijos gynybos politikos kaitą su prieš metus premjero postą užėmusiu Shinzo Abe. Šis pareiškė, kad Japonijos kariuomenės galios turėtų būti padidintos, nepaisant pacifistinės šalies laikysenos.

Tiesa, Japonijos vyriausybės vadovas pridūrė, kad šalies gynybos politika bus skaidri ir aiški. Buvo įkurta speciali Nacionalinio saugumo taryba, kurios tikslas – spręsti svarbiausius gynybos klausimus.

Tiesa, Pekinas pabrėžė, kad akylai seka Japonijos saugumo politikos kaitą.

"Nepagrįstas Japonijos pasipiktinimas Kinijos veiksmais rodo, kad šiuo atveju gali būti politinių sumetimų", – komentavo Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Hong Lei.

Analitikai pabrėžia, kad iš esmės Japonijos saugumą užtikrina Jungtinių Valstijų pajėgos, dislokuotos šalyje.

Todėl dalis ekspertų mano, kad Shinzo Abe veikiau žaidžia vidaus politikos žaidimą, siekdamas įgyti rinkėjų palankumą ir nukreipti dėmesį nuo tikrųjų šalies rūpesčių, tokių kaip finansinės problemos, ekonomikos stagnacija ir branduolinė krizė.

Raumenys auga

Kita vertus, per pastaruosius metus Kinijos karinės pajėgos iš tiesų tapo rimta jėga regione. Kinai ne tik pristatė savo pirmąjį lėktuvnešį, bet ir parodė, kad technologiškai yra pajėgūs pasigaminti bepiločių orlaivių. Iki šiol pagrindinės tokių lėktuvų gamintojos buvo JAV ir Izraelio bendrovės.

Pirmasis nepilotuojamas Kinijos orlaivis "Sharp Sword" pirmą 20 minučių oficialų skrydį atliko šį lapkritį.

Tačiau, pasak japonų žvalgybos, panašus lėktuvas buvo pastebėtas virš ginčytinų salų Rytų Kinijos jūroje dar rugsėjį, nors Pekinas nepatvirtino, kad tai buvo kinų pagaminto orlaivio bandymas.

Japonijos pareigūnai tada pareiškė, kad bet koks neatpažintas orlaivis šalies teritorijoje bus numuštas.

Kinija atrėžė, kad jos orlaivio numušimas būtų prilygintas karo paskelbimui.

Nesutarimai dėl salų

• Senkaku salų grandinę sudaro penkios salos, taip pat trys povandeniniai rifai.

• Į salas pretenzijas reiškia Taivanas, Kinija ir Japonija. Nuo 1895 m. salas kontroliavo Japonija. Po Antrojo pasaulinio karo salų kontrolė perėjo JAV žinion, kurios 1971 m. vėl grąžino salas Japonijai. Šiuo metu salos administruojamos Japonijos Okinavos prefektūros valdžios. O Kinija tvirtina, kad salos nuo XIV a. priklausė jai, kaip buvusios Kinijos Taivano provincijos dalis. Šiuo metu nuo Kinijos nepriklausomas Taivanas taip pat norėtų prisijungti salas.

• Tris iš salų valdė Japonijos verslininkas Kunioki Kurihara. Jis 2012 m. pardavė salas Japonijos vyriausybei.

• Nuo 2010 m. salos sukėlė ne vieną diplomatinį konfliktą tarp Tokijo ir Pekino. Analitikai sako, kad esminė konflikto priežastis – ginčytinoje teritorijoje potencialiai glūdintys gamtinių dujų ištekliai.

Oro erdvės gynybos atpažinimo zona

• Oro erdvės gynybos atpažinimo zona nėra tapati valstybės oro erdvei. Tiesa, šiose zonose skrendantys lėktuvai turi laikytis nustatytų reikalavimų, pavyzdžiui, pranešti apie skrydį, nors teisinio tokių zonų egzistavimo pagrindo nėra.

• Jungtinės Valstijos šiuo metu turi nustačiusios keturias oro gynybos atpažinimo zonas: aplinkui Guamo salą Ramiajame vandenyne, Havajų salyną, Aliaską, taip pat aplinkui Šiaurės Amerikos žemyną. Panašių zonų turi Norvegija, Jungtinė Karalystė ir Japonija.