Barzdoti vyrai, dėvintys kamufliažines uniformas ir juodas kailines kepures bei ginkluoti peiliais, ketvirtadienį tikrino mašinas viename judriame kelyje tarp Ukrainos Krymo regiono sostinės Simferopolio ir Sevastopolio uostamiesčio.

Juoda vėliava su kaukolės atvaizdu – Serbijos nacionalistų simbolis – taip pat Serbijos nacionalinė vėliava buvo iškelta šalia Rusijos trispalvės, primindami vaizdus iš audringų praeito amžiaus 10-ojo dešimtmečio įvykių Balkanuose.

Bratislavas Živkovičius, vienas iš Serbijos ultranacionalistinio četnykų judėjimo vadų, sakė, jog jie jautė pareigą atvykti į Krymą padėti savo „broliams rusams“.

Krymas, kuris yra nepriklausomos Ukrainos autonominė respublika nuo 1991 metų, jau ilgiau nei savaitę kontroliuojamas Rusijos karių. Šio regiono vietos parlamentas nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos, o ateinantį sekmadienį dėl šio klausimo Kryme vyks referendumas.

B.Živkovičiaus vadovaujamai penkių aktyvistų grupei buvo patikėta patruliuoti kartu su kazokais, kurių daugelis atvyko į Krymą iš Rusijos prieš artėjantį referendumą.

„Mus motyvavo noras suteikti moralinę pagalbą Krymo rusams ir (užtikrinti) jų teisę į referendumą – niekas daugiau, – aiškino B.Živkovičius. – Šimtmečius rusai padėdavo mums; jie mus palaiko netgi dabar – dėl Kosovo – todėl atvykome čia jų palaikyti.“

Rusija yra tradicinė Serbijos sąjungininkė: abi šalis vienija slaviškos šaknys, ortodoksų tikėjimas ir panašios kalbos. Serbija taip pat yra smarkiai priklausoma nuo Rusijos tiekiamų energetikos išteklių, o lėšų pristigusi Belgrado vyriausybė kreipėsi į Kremlių, prašydama finansinės pagalbos.

Serbų četnykų judėjimas savo pavadinimą ir tradicijas perėmė iš sukilėlių, kovojusių su Osmanų imperijos priespauda XIX amžiuje ir praeito šimtmečio pradžioje.

Jie taip pat liūdnai pagarsėjo 10-ame dešimtmetyje, kai serbų nacionalistų pajėgos vykdė žiaurumus prieš kitų tautybių žmones Kroatijoje, Bosnijoje ir Kosove – buvusioje Serbijos provincijoje, kurioje gyventojų daugumą sudaro Albanai ir kuri paskelbė nepriklausomybę 2008 metais.

Pastarąją savaitę Krymo keliuose buvo įrengti patikros postai prie pagrindinių kelių. Tuo tarpu ginkluoti asmenys, dėvintys žalias uniformas be skiriamųjų ženklų – daugelio laikomi Rusijos kariais – apsupo tame Juodosios jūros pusiasalyje esančias Ukrainos pajėgų bazes ir perėmė kontrolę daugelyje karinių objektų.

Patikros postui, kuriame budėjo B.Živkovičiaus žmonės, taip pat vadovavo kamufliažines uniformas dėvintys kaukėti vyrai, ginkluoti medžiokliniais šautuvais ir vadinantys save kazokais. Grupė Ukrainos milicijos uniformas vilkinčių asmenų, ginkluotų automatais, stovėjo atokiau, perleisdami kontrolę serbų savanoriams ir kazokams.

B.Živkovičius sakė, kad jo vyrai pasiryžę kovoti, gindami Krymo rusakalbių daugumos teisę atsiskirti nuo Ukrainos ir prisijungti prie Rusijos. Tačiau četnykai sakė atvykę, kad užkirstų kelią smurtui.

„Į bet kokį galimą incidentą bus staigiai atsakyta, – perspėjo jis. – Tikimės, jog net jeigu įsipliekstų susirėmimas ir ginkluotas konfliktas, jis bus labai trumpas, nes gyventojai yra rusai, ir šis pusiasalis yra rusiškas.“

Ilgėjant lengvųjų automobilių ir sunkvežimių eilei prie patikros postą, viena vidutinio amžiaus sunkvežimio vairuotojas, vardu Olegas, sakė, kad jam malonu matyti serbų solidarumą.

„Tai puiku. Tie vaikinai mums padeda, – džiaugėsi jis. – Taip ir turėtų būti. Turime padėti vieni kitiems.“

Tuo tarpu vairuotojas iš Simferopolio, vardu Denisas, stebėjosi: „Kam jie padeda? Aš to nesuprantu. Man nereikia jokios pagalbos – niekas čia prie manęs nesikabinėja.“

„(Serbai) yra okupantai, tikri okupantai. Nerandu jiems kitokio vardo“, – piktinosi kitas vairuotojas, vardu Asanas.