Ukrainoje maištininkai Slovjansko rajone numušė kariškių sraigtasparnį, bet aukų išvengta

Ukrainoje Slovjansko apylinkėse Donecko srityje pirmadienį iš stambaus kalibro kulkosvaidžio buvo pamuštas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sraigtasparnis Mi-24, pranešė Ukrainos gynybos ministerijos spaudos tarnyba.

Pasak jos, sraigtasparnis buvo numuštas apie 14 val. 30 min. kovinio skrydžio metu, artėdamas prie taikinio.

Lakūnai liko gyvi.

Kariškiai dar pridūrė, kad sraigtasparnis nukrito į upę. Antiteroristinio centro brigada evakavo juos į stovyklą.

„Kol kas nustatyta, kad mašina buvo pamušta iš stambaus kalibro kulkosvaidžio“, – pažymima pranešime.

JT vadovas siūlo savo tarpininkavimo paslaugas krizei Ukrainoje spręsti

JT generalinis sekretorius Ban Ki-moonas (Ban Kimunas) pirmadienį pasisiūlė tarpininkauti, kad padėtų išspręsti tebegilėjančią krizę Ukrainoje.

„Aptariau šį reikalą su visomis susijusiomis šalimis: Ukrainos vadovais, Rusijos Federacijos, Europos Sąjungos vadovais ir amerikiečiais“, – sakė Ban Ki-moonas Abu Dabyje.

„Aš raginu šias keturias šalis spręsti problemą taikiomis priemonėmis, ir esu pasirengęs atlikti savo vaidmenį, jei reikėtų“, – pridūrė jis.

Kaip mažinti įtampą susitarta Ženevoje balandžio 17 dieną.

Tačiau Rusija praėjusią savaitę pareiškė, kad šis susitarimas žlugo, kai Kijevas ėmėsi karinių operacijų prieš separatistus, o Maskva visa tai vadina „karu su savo pačių liaudimi“.

Susišaudymas pirmadienį nerimo vietovėje į rytus ir pietus nuo Slovjansko, kuris tapo maišto epicentru; Ukrainos kariai apsiautę juos spaudžia miesto centro link.

Ban Ki-moonas sakė esąs „itin susirūpinęs“ dėl smurto Ukrainoje ir ragino visas šalis laikytis Ženevos susitarimo.

„Dabar aš primygtinai raginu susijusias šalys vėl susitikti, įvertinti, kas buvo padaryta neteisingai, kodėl susitarimas nevykdomas, kodėl šalys dabar įsitraukė į smurtą“, – kalbėjo JT vadovas.

„Aš dar kartą raginu pačiais griežčiausiais žodžiais visus ukrainiečius ir partnerius spręsti dabartinę padėtį taikiai, kol ji netapo nevaldoma ir nesukėlė baisių padarinių, būdama nekontroliuojama“, – sakė Ban Ki-moonas.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris) sakė Vokietijos televizijai, kad jis kalbasi su rusais, amerikiečiais ir Europos Sąjunga, taip pat Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO), kad Ženevoje būtų surengta antroji taikos konferencija.

Ukrainos VRM praneša apie keturis žuvusius karius prie Slovjansko, 30 sužeistų

Ukrainos Donecko srityje per intensyvius mūšius prie Slovjansko pirmadienį žuvo keturi žmonės, dar 30 sužeista, pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministerijos (VRM) spaudos tarnyba.

Pasak šios žinybos, vienas žmogus žuvo, kai tarp kontrolės postų „Slovjansk“ ir „Dolina“ buvo apšaudytas mikroautobusas, kuriuo vežti sužeisti prie Slovjansko Ukrainos VRM kariai. Žuvo grupę lydėjęs VRM pareigūnas.

Ministerija dar nurodė, kad promaskvietiškieji maištininkai, kontroliuojantys šį miestą, civiliais žmonėmis naudojasi kaip skydais bei šaudo iš pastatų, kurių kai kurie dega.

Dar pranešama kad yra civilių aukų, bet skaičių nepateikiama.

Niekas neturi sutrukdyti prezidento rinkimų Ukrainoje, tvirtina Prancūzija

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) pirmadienį pareiškė, kad niekas neturi sutrukdyti artėjančių prezidento rinkimų Ukrainoje, ir pridūrė, jog reikia įtikinti Rusiją nenaudoti smurto.

„Gegužės 25 dieną prezidento rinkimai turi įvykti ir niekas neturi jų sutrukdyti“, – sakė F.Hollande'as spaudos konferencijoje, kurioje taip pat dalyvavo šalyje viešintis Japonijos ministras pirmininkas Shinzo Abe (Šindzas Abė).

Taip jis kalbėjo tuo metu, kai Europos šalių lyderiai baiminasi dėl pilietinio karo protrūkio šalyje ir karštligiškai mėgina priversti Ukrainą ir Rusiją išspręsti problemą derybų keliu.

Pasak F.Hollande'o, prezidento rinkimai „turi būti surengti visoje Ukrainoje; vadinasi, reikia visuotino sutarimo, kad rinkimai ir jų rezultatai būtų pripažinti“.

Aplink rytinį Slovjansko miestą, kuriame aktyviausiai reškiasi daugiau nei dešimtį miestų užėmę ginkluoti prorusiški separatistai, vyksta nuožmūs susirėmimai.

Pasak F.Hollande'o, tikslas – „įtikinti Rusijos valdžią ir ypač prezidentą (Vladimirą) Putiną, kad vienintelis galimas kelias yra dialogo ir deeskalavimo (kelias)“.

Sh.Abe savo ruožtu pareiškė, kad Maskva „ir toliau kursto įtampą“, ir pabrėžė sėkmingų rinkimų Ukrainoje būtinybę.

Tuo tarpu Rusija neigia esanti kaip nors susijusi su smurtu rytinėje ir pietinėje Ukrainoje.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurentas Fabiusas (Loranas Fabiusas) anksčiau pirmadienį pasmerkė Rusiją dėl dvigubų standartų taikymo ir pareiškė, jog „nesuderinama“ priešintis rinkimams Ukrainoje, bet tuo pat metu raginti Sirijos gyventojus balsuoti birželio mėnesį vyksiančiuose rinkimuose.

Maskva „absurdiškais“ pavadino planus rengti prezidento rinkimus neramumų draskomoje Ukrainoje.

Dėl tokios Rusijos požiūrio Jungtinės Valstijos ir Vokietija perspėjo Maskvą dėl galimų griežtesnių sankcijų Rusijos ekonomikai.

Odesoje palaidotas per tragiškus susirėmimus žuvęs prorusiškas politikas 

Odesa, Ukraina, gegužės 5 d. (AP-BNS). Prorusiški aktyvistai Ukrainos Juodosios jūros uostamiestyje Odesoje žadėjo užimti vyriausybinius pastatus, susirinkę į ceremoniją, per kurią buvo palaidotas vienas politikas, žuvęs per gaisrą, įsiplieskusį praeitą savaitę vykstant susirėmimams, pareikalavusiems daugiau nei 40 žmonių gyvybių.

Vietos parlamento narys Viačeslavas Markinas, garsėjęs pasisakymais prieš provakarietišką centrinę Kijevo vyriausybę, buvo palaidotas pirmadienį, apie 300 prorusiškos stovyklos aktyvistų skanduojant „Didvyris!“.

V.Markinas mirė sekmadienį, smarkiai apdegęs penktadienį per gaisrą Odesos profsąjungų rūmuose.

Daugelis laidotuvių dalyvių buvo prisisegę oranžinės ir juodos spalvos dryžuotas Šv.Georgijaus juosteles, tapusias prorusiško judėjimo Ukrainoje simboliu. Jie sakė planuojantys vėliau pirmadienį šturmuoti srities administracijos pastatą.

Prorusiški kovotojai jau yra užėmę daug administracinių pastatų ir milicijos skyrių rytų Ukrainos miestuose.

Ukrainos separatistų rengiamas referendumas pagilins krizę, sako Vokietija

Berlynas, gegužės 5 d. („Reuters“-BNS). Vokietija įsitikinusi, kad referendumas, kurį sekmadienį planuoja surengti prorusiški separatistai Ukrainos pietrytiniame Donecko mieste, prieštarautų šalies konstitucijai ir dar labiau pablogintų padėtį, pirmadienį pareiškė kanclerės Angelos Merkel atstovas.

Donecke vietos administracijos pastatus užėmę aktyvistai paskelbė įkūrę „liaudies respubliką“ ir nori surengti referendumą dėl atsiskyrimo nuo Kijevo gegužės 11 dieną. Toks žingsnis sukomplikuotų Ukrainos prezidento rinkimus, kurie turėtų vykti gegužės 25 dieną.

„Toks referendumas, prieštaraujantis Ukrainos konstitucijai, neapramins padėties, tik dar labiau ją eskaluos“, – atstovas Steffenas Seibertas (Štefenas Zeibertas) sakė per spaudos konferenciją, pridūręs, kad tą balsavimą inicijuojantys žmonės neturi demokratinio legitimumo.

Ukraina siunčia specialiąsias pajėgas į neramumų krečiamą Odesą

Ukrainos vidaus reikalų ministras pirmadienį pranešė pasiuntęs naujai įkurtą specialiųjų pajėgų dalinį į pietinį Odesos uostamiestį po „piktinančio“ vietos milicijos nesugebėjimo sutramdyti prorusiškus separatistus ir praeitą savaitgalį siautusį smurtą, pareikalavusį dešimčių žmonių gyvybių.

Smurtas etniškai mišrioje Odesoje, tarp kurios gyventojų esama rusų, ukrainiečių, gruzinų ir totorių, Kijeve laikomas pavojingu posūkio tašku, perspėjančiu apie pavojų, kad sukilimas gali apimti ne vien rytų regioną, kuriame gyvena daug rusakalbių.

Vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas sakė, kad naujas dalinys, pasiųstas į Odesą, buvo suformuotas iš civilių aktyvistų, norėjusių padėti miestui prie Juodosios jūros „šiomis sunkiomis dienomis“. Pasak jo, visa vietos milicijos vadovybė buvo nušalinta nuo pareigų; pradėtas baudžiamasis tyrimas.

Smurto Odesoje pliūpsnis pagal aukų skaičių buvo didžiausias nuo Kijeve vasarį vykusių susirėmimų, kurie privertė Kremliaus palaikomą prezidentą Viktorą Janukovyčių pabėgti į Rusiją.

„Odesos milicija veikė siaubingai ir galbūt nusikalstamai. Visi Odesos milicijos vadovai nušalinti nuo pareigų. Atliekamas jų veiklos tyrimas, – sakoma A.Avakovo žinutėje, paskelbtoje socialiniame tinkle „Facebook“. – Nebus jokio gėdingo „munduro garbės“ dangstymo. Kaip ir visuotinio pasmerkimo.“

Ukrainos lyderiai neslėpė manantys, kad daugelyje šalies vietų milicija tapo nepatikima teisėsaugos jėga, plečiantis prorusiškam sukilimui pramoniniame rytų regione. Kijevas sako, kad sukilėlius palaiko Rusija, o jiems vadovauja į šalį atsiųsti Rusijos specialiųjų tarnybų nariai.

Specialiųjų pajėgų dalinys, kurį minėjo A.Avakovas, iš dalies buvo suformuotas iš sukilėlių nacionalistų, kurie aktyviai veikė per protestus prieš V.Janukovyčių anksčiau šiais metais.

Šis žingsnis gali pakurstyti įtūžį tarp vyriausybės oponentų, kurie kaltina Kijevą remiant „fašistines“ sukarintas grupuotes, tokias kaip „Pravyj sektor“ („Dešinysis“ arba „Teisusis sektorius“), dalyvavęs žiemą sostinėje vykusiuose susirėmimuose.

Jeigu būtų prarasta kontrolė Odesoje, tai taptų milžinišku ekonominiu ir politiniu smūgiu Kijevui, kuris kaltina Maskvą siekiant suskaldyti Ukrainą, kuri pagal dydį prilygsta Prancūzijai.

Milijoną gyventojų turinčioje Odesoje, kuri garsėja savo turtinga istorija ir kadaise buvo laikoma kosmopolitiškais pietiniais carinės Rusijos imperijos vartais, veikia du uostai ir naftos terminalas. Šis miestas taip pat yra svarbus transporto mazgas.

Prorusiškų jėgų įsigalėjimas Odesoje dar labiau padidintų Vakarų šalių nerimą dėl Ukrainos, jau dabar kultūriškai pasidalijusios į rusakalbį pietryčių ir labiau proeuropietišką vakarų regioną. Potencialus šalies skilimas ne vien sukeltų didelių humanitarinių problemų, bet ir sukeltų gilią krizę Europos Sąjungos (ES) ir NATO šalių santykiuose su Maskva, kuri didelę dalį savo eksportuojamų energetikos išteklių į Vakarų valstybes tiekia per Ukrainą.

Kijevo pyktis pirmadienį pirmiausiai buvo sutelktas į Odesos milicijos sprendimą paleisti 67 suimtus kovotojus, daugiausiai prorusiškos stovyklos šalininkus, kai jų bendražygiai sekmadienį apsiautė ir mėgino šturmuoti milicijos būstinę.

Kelių šimtų žmonių minia skandavo „Odesa – rusiškas miestas!“. Daugelis Odesos gyventojų yra rusakalbiai.

Minėti riaušininkai Odesoje buvo suimti penktadienį, praėjus kelioms valandoms po keturias žmonių gyvybes nusinešusių susirėmimų, per kuriuos buvo svaidomi Molotovo kokteiliai ir naudojami šaunamieji ginklai.

Dalis prorusiškų separatistų, neatlaikiusių spaudimo, atsitraukė į Profsąjungų rūmus, kurie vėliau buvo padegti, o pastate žuvo 38 įstrigę žmonės. Dėl to kraujo liejimo Maskva kaltina Kijevo „provokacijas“.

Tiksliai nežinoma, kuri pusė atsakinga už pražūtingą gaisrą, tačiau protestuotojų žūtis smarkiai įaudrino prieš Kijevo vyriausybę nusistačiusius aktyvistus Ukrainos pietuose ir rytuose.

Pasak A.Avakovo, kiti suimtieji praeitą naktį buvo išvežti iš Odesos į centrinius Ukrainos regionus, siekiant užkirsti kelią jų pirmalaikiam paleidimui.

Kreipdamasis į šimtus provakarietiškos vyriausybės šalininkų, susirinkusių sekmadienio vakarą netoli aprūkusių Profsąjungų rūmų, naujai paskirtas milicijos viršininkas Ivanas Katerinčukas pažadėjo, kad kaltieji dėl žmonių žūties penktadienį vykusiose riaušėse sulauks teisingumo, kad ir kuriai stovyklai jie priklausytų.

„Šlovė Ukrainai! – pareiškė jis, atkartodamas šūkį, dažnai skambėjusį per sukilimą prieš V.Janukovyčiaus režimą anksčiau šiais metais. – Kaip ir jūs, noriu atkurti įstatymų laikymąsi ir tvarką Ukrainoje.“

NATO vadai sakė, kad Rusija galbūt tikisi kontroliuoti didelę Ukrainos pietinę ir rytinę dalį, įskaitant Maskvos aneksuotą Krymo pusiasalį, iki pat sienos su Padniestre – separatistiniu Moldovos regionu, esančiu vos už 50 kilometrų nuo Odesos, kuriame įsikūrusi Rusijos karinė bazė.

Toks scenarijus ne vien smarkiai susilpnintų Ukrainą, bet ir užtikrintų Rusijai papildomų šiltavandenių uostų.

Kijevas planuoja gegužės 25 dieną surengti prezidento rinkimus.

Tačiau esant dabartinei padėčiai, būtų sunku organizuoti patikimą balsavimą daugelyje rytinių regionų. Tai suteiktų Rusijai pagrindą tvirtinti, jog bet kokia nauja Ukrainos vyriausybė yra nepakankamai legitimi.

Pati Rusija neigia turinti ambicijų užgrobti rytų Ukrainą, kai ji aneksavo Krymo pusiasalį, tačiau pasilieka teisę siųsti savo pajėgas ginti rusakalbių kaimyninėje šalyje, jeigu to prireiktų.

Separatistai, paskelbę „Donecko liaudies respubliką“, planuoja ateinantį sekmadienį surengti referendumą dėl atsiskyrimo nuo Kijevo.

Sostinėje Kijeve padėtis buvo gana rami nuo protestų, privertusių V.Janukovyčių pabėgti į Rusiją. Tačiau baiminamasi, kad šią savaitę minimos Sovietų Sąjungos pergalės Antrajame pasauliniame kare metinės gali tapti įtampos šaltiniu.

Nesustabdžius neramumų Ukrainoje, kils grėsmė taikai Europoje, įspėja Maskva

Rusija pirmadienį įspėjo, kad nesustabdžius didėjančių neramumų Ukrainoje, iškils grėsmė taikai visoje Europoje, ir apkaltino Ukrainos ultranacionalistus „didžiulio masto“ teisių pažeidimais.

„Ukrainos žmonių ir tarptautinės bendrijos bendros pastangos turi kiek įmanoma greičiau padaryti galą rasizmui, ksenofobijai, etniniam nepakantumui (ir) nacių šlovinimui“, - sakoma pirmadienį Rusijos užsienio reikalų ministerijos paskelbtame dokumente.

„Alternatyva yra pilna tokių destruktyvių pasekmių Europos taikai, stabilumui ir demokratinei raidai, jog yra absoliučiai būtina užkirsti jai kelią“, - pažymima jame.

Dokumente taip pat pabrėžiama, kad „ultranacionalistų, ekstremistų ir neonacių“ jėgos įvykdė „daugybę“ teisių pažeidimų Ukrainoje.

Rytų Ukrainoje vyriausybės pajėgos kaunasi su prorusiškais sukilėliais

Keli žmonės žuvo per įnirtingus pirmadienio susirėmimus prorusiškų separatistų kontroliuojamo Rytų Ukrainos Slovjansko miesto prieigose, kovos veiksmų zonoje žurnalistams sakė vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas.

„Esama žuvusiųjų“, – sakė A.Avakovas vyriausybinių pajėgų patikros poste, esančiame už šešių kilometrų nuo beveik dvi valandas trukusio susirėmimo vietos.

Ministras kol kas negalėjo pasakyti, kuri pusė patyrė nuostolių, bet AFP reporteris matė greitosios pagalbos automobilius, kurie vežė aštuonis karius. Vadai sakė, kad tie kariai buvo sužeisti.

Ligoninės pareigūnai pranešė apie vieną žuvusią mergaitę, bet detalių nepateikė.

Sukilėliai žurnalistams sakė, kad mūšiai vyksta ir prie pietinio įvažiavimo į miestą, kur kariškiai naudoja sraigtasparnius ir raketas.

Vienas Ukrainos pajėgų vadas sakė, kad naudojami automatai ir sunkioji ginkluotė. Manoma, kad tai yra šarvuočiai, kuriuos sukilėliai užgrobė praėjusį mėnesį, taip pat – kiti didelio kalibro ginklai ir minosvaidžiai.

Minėtas vadas taip pat sakė, kad su sukilėliais „yra čečėnų“, patvirtindamas pačių sukilėlių informaciją, kad jie sulaukė pastiprinimo – kovotojų iš Rusijos kontroliuojamo Krymo ir Čečėnijos.

„Jie su mumis kariauja, mūsų pačių teritorijoje, – žurnalistams sakė A.Avakovas. – Mano misija yra eliminuoti teroristus“.

Ministras ir vadai nurodė, kad ukrainiečių pajėgos, vis glaudžiau apjuosiančios ginkluoto sukilimo Rytų Ukrainoje epicentrą Slovjanską, vengia šaudyti į civilius gyventojus.

„Vienintelė taktika yra po truputį eiti į priekį, Slovjansko centro link“, – sakė A.Avakovas. Sukilėliai yra užsibarikadavę rotušėje ir saugumo tarnybos SBU pastate.

Ukrainos nacionalinės gvardijos vadas Stepanas Poltorakas, kuris buvo su A.Avakovu tame patikros poste, sakė: „Užblokavome juos (Slovjansko) centre“.

Tačiau jis pridūrė: „Mūsų priešininkai yra gerai parengti ir gerai aprūpinti. Jie daro visa, ką gali, kad priverstų mus griebtis sunkiųjų ginklų, bet mes to nedarysime, kad apsaugotume civilius gyventojus“.

Nuo vasario, kai provakarietiški lyderiai Kijeve nuvertė prezidentą Viktorą Janukovyčių, prorusiški separatistai užėmė svarbius pastatus keliuose Rytų Ukrainos, kur daugumą gyventojų sudaro rusakalbiai, miestuose.

Ukrainos vyriausybė gegužės 13 dieną susitiks derybų su Europos Komisija

Ukrainos laikinasis vyriausybės vadovas Arsenijus Jaceniukas ir jo kabinetas gegužės 13 dieną Briuselyje susitiks derybų su 28 narių Europos Komisija, pirmadienį paskelbė Bendrijos vykdomoji institucija.

„Europos Komisija pasiryžusi padėti Ukrainai ir užtikrinti, kad Ukraina gaus visą jai reikalingą pagalbą trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu“, - rašoma Europos Komisijos paskelbtame pareiškime.

Europa siekia taikos Ukrainoje, Kijevui perspėjant apie karo grėsmę

Europos lyderiai desperatiškai kurpia naujus planus, turinčius padėti užtikrinti taiką Ukrainoje, kurios laikinasis prezidentas pirmadienį perspėjo, kad padėtis šalyje dėl besiplečiančio smurto prilygsta karui.

Prezidentas Oleksandras Turčynovas sakė Ukrainos televizijai, kad aplink sostinę buvo įkurti patikros postai, baiminantis, kad Rusijos slaptųjų tarnybų agentai gali imtos „provokuojančių“ veiksmų gegužės 9-ąją, kai abiejose šalyse minimos pergalės prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare metinės.

„Faktiškai vyksta karas prieš mus, ir turime būti pasiruošęs atremti šią agresiją“, – pabrėžė O.Turčynovas, paskelbęs kovinę parengtį Ukrainos ginkluotosiose pajėgose ir sugrąžinęs privalomąją karinę tarnybą, baiminantis Rusijos invazijos.

Šis perspėjimas nuskambėjo šaliai toliau grimztant į chaosą, kuris, kaip daugelis baiminasi, gali peraugti į pilietinį karą.

Mėgindamas užkirsti kelią tolesnei konfrontacijai, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pirmininkas Didier Burkhalteris (Didjė Burkhalteris) trečiadienį vyks į Maskvą, kur ragins Rusijos lyderius tarpininkauti Kijevo vyriausybės ir Ukrainos rytuose veikiančių prorusiškų separatistų deryboms.

Tačiau vykstant pasiruošimui tam vizitui, Ukrainos kariuomenė tvirčiau veržė apsiausties žiedą aplink sukilėlių tvirtovę Slovjanską, atkirsdama pagrindinį kelią, jungiantį tą miestą su pietryčių regiono sostinė Donecku.

Vienas Slovjanske esantis naujienų agentūros AFP žurnalistas sakė, kad naktį miesto pakraščiuose girdėjosi sprogimai ir šūviai, nors jo centre buvo gana ramu.

Smurtas iš prorusiškų tvirtovių Ukrainos rytuose praeitą savaitę persimetė į vaizdingą pietinį Odesos uostamiestį, kur per susirėmimus žuvo dešimtys žmonių.

Sekmadienį tūkstančiai įtūžusių prorusiškų kovotojų šturmavo Odesos milicijos būstinę ir privertė pareigūnus paleisti 67 jų bendražygius, kurie buvo suimti po dviem dienomis anksčiau vykusių riaušių.

Ukrainoje praeitą savaitgalį buvo paskelbtas dviejų gedulas po tragiškų penktadienio įvykių, kai susirėmimus gatvėse tarp priešiškų stovyklų vainikavo didelis gaisras profsąjungų pastate, per kurį žuvo 38 žmonės. Dar keturi demonstrantai žuvo per šaudymo incidentus.

Vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas pirmadienį pranešė, kad 42 likę suimtieji bus perkelti į kitas vietas Ukrainoje, siekiant užkirsti kelią tolesniems mėginimams juos išvaduoti.

„Odesos milicija veikė siaubingai ir galbūt nusikalstamai. Visi Odesos milicijos vadovai nušalinti nuo pareigų. Atliekamas jų veiklos tyrimas“, – sakoma A.Avakovo žinutėje, paskelbtoje socialiniame tinkle „Facebook“.

Praeitą naktį eitynės taip pat vyko pietrytinio pramonės regiono pagrindiniame mieste Donecke, tačiau AFP žurnalistai sakė, kad pirmadienį jame buvo ramu.

Donecke siautėja įtūžę prorusiški aktyvistai

Ukrainos pietrytiniame Donecko mieste sekmadienį tūkstančiai prorusiškų protestuotojų, skandavusių "Nedovanosime už Odesą!", nužygiavo į vietos karinę prokuratūrą, kuri pasirodė esanti tuščia.

Miniai judant vingiuotomis gyvenamųjų rajonų gatvėmis, slidininkų kaukėmis veidus prisidengę jaunuoliai užlipo ant vieno biurų pastato ir nuplėšė Ukrainos vėliavą, šūksniais palaikomi pagyvenusių moterų ir vidutinio amžiaus vyrų, iš pažiūros smarkiai išvargintų alkoholio.

Ties farso riba balansuojančios, tačiau nuolat grasinančios peraugti į naują aršaus smurto pliūpsnį eitynes Donecke tapo naujausiu prorusiškos karštinės, krečiančios rytų Ukrainą pavyzdžiu.
Jos buvo surengtos po to, kai pietiniame Odesos uostamiestyje žuvo 42 žmonės - daugiausiai prorusiški kovotojai, įstrigę liepsnojančiame profsąjungų pastate.

Daugelis protestuotojų Donecke atrodė tiksliai nežinantys, kur traukia minia ir kaip prasidėjo šis protestas, tačiau žygiavo paskui demonstracijos branduolį: grupę skydus nešančių kaukėtų jaunuolių, tarp kurių keli buvo apsiginklavę automatais.

"Jis tuščias! - sušuko viena moteris, išėjusi iš nutriušusio vyriausybinio pastato, kuris atrodė jau senokai apleistas. - Jie tikriausiai žinojo, kad mes ateiname, ir išsinešdino."

Protestuotojams stoviniuojant gatvėje ir sukant galvas, kas bus toliau, grupė kaukėtų demonstrantų sustojo ratu, tardamiesi dėl tolesnių veiksmų, po to patraukė tolyn, o visi kiti vėl nusekė iš paskos.

"Kur toliau?" - vienas vyras paklausė savo draugo.

"Velniai žino", - atšovė šis.

"Niekas nežino", - pareiškė gatvės pakraštyje stovintis milicininkas.

Pensininkė Larisa Žilera buvo tvirtai įsitikinusi, kad jie eina prie karo akademijos. Ji taip pat troško išlieti daug susikaupusios nuoskaudos.

"Mus mėgino užkariausi Napoleonas, mėgino užkariauti Hitleris - jiems abiem nepavyko, ir dabar nepavyks Europai!" - šūkavo 74 metų moteris.

"Jie nežino, ką gali Rusijos dvasia!" - pridūrė ji, po to išsitraukė popieriaus lapą su užrašyta malda, kurią garsiai skaitė eidama.

Galiausiai minia atsidūrė prie pastato, kuris, kaip daugelis matė, yra miesto administracijos pastatas, tačiau ant jo kabanti lentelė su užrašu rodė, jog tai tėra Donecko finansų biuras.
"Jeigu neatidarysit durų, mes priversime atidaryti", - grasino vienas kaukėtas jaunuolis, trankydamas duris, o kiti kantriai laukė, kol kas nors jas atidarys.

"Jie tik nori nuplėšti Ukrainos vėliavą nuo pastato stogo", - sakė vienas iš protestuotojų.

Staiga minioje kilo sąmyšis: žmonės sujudo ir pradėjo šaukti. Po kelių minučių priešais pastatą buvo ištemptas sukruvintas jaunuolis, vilkintis raudonos ir pilkos spalvos džemperį su gobtuvu vilkintis jaunuolis.

"Jis - banderininkas", - pareiškė vienas vyras, turėdamas omenyje Kijevo vyriausybę palaikantiems nacionalistams plačiai taikomą pravardę.

"Ne, jis provokatorius iš Luhansko", - atrėžė viena moteris.

Galiausiai kaukėti vyrai - vieni iš demonstracijos lyderių - įgrūdo sučiuptą jaunuolį į automobilį ir išsivežė nežinoma kryptimi.
"Ką jūs darot? Mes netgi nežinom, kas jis toks!" - protestavo dvi moterys.

"Mes ne fašistai - galbūt mes ne geresni negu kita pusė", - viena iš jų šūktelėjo pavymui nuvažiuojančios mašinos.

Vokietija siekia naujų derybų Ženevoje dėl Ukrainos

Vokietija siekia antro diplomatinių derybų Ženevoje rato, siekdama sustabdyti smurtą Ukrainoje.

Užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas-Valteris Šteinmejeris) ARD televizijai vėlai sekmadienį sakė, kad visos šalys privalo siekti grįžimo prie praėjusį mėnesį Šveicarijoje pasiekto susitarimo, kuriuo visos šalys raginamos sudėti ginklus.

F.-W.Steinmeieris sakė, jog naujų derybų reikia po pastarojo meto smurto, kad būtų pateikta „aiški išvada dėl to, kaip šį konfliktą galima sustabdyti“.

Pasak jo, jis siekia susitikimo su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, JAV valstybės sekretoriumi Johnu Kerry (Džonu Keriu), Europos Sąjunga (ES) ir Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacija (ESBO).

F.-W.Steinmeieris vėl paragino išplėsti ESBO vaidmenį ir sakė, kad jos stebėtojai pateikė „labai svarbios“ informacijos.

Ukrainos konflikto šalims reikia derybų keliu ieškoti „bendrų sprendinių“, sako V. Putino atstovas

Ukrainos situacija turi būti sureguliuota per konfliktuojančių šalių derybas, pareiškė Rusijos prezidento specialusis atstovas Vladimiras Lukinas.

„Istorija niekada nesustoja. Netgi labiausiai beviltiškos situacijos, krizės, politiniai ir kariniai konfliktai išsispręstų, jei būtų gera valia. Esu tik už viena - kad kovojančios Ukrainos jėgos sustotų ir pasakytų: stop, mes pasirengę vesti derybas tiek, kiek reikės, kad būtų rasti bendri sprendiniai“, - sakė V.Lukinas interviu, kurį pirmadienį publikuoja dienraštis „Rossijskaja gazeta“.

Pasak Vladimiro Putino specialiojo atstovo, žmonės Slovjanske ir Donecke itin neigiamai nusiteikę tų jėgų, kurios pradėjo su jais konfliktą, atžvilgiu.

„Pabrėšiu: tai, ką dabar kalbu, yra ne politinis pareiškimas, tai įspūdis žmogaus, kuris pasikalbėjo su tų miestų gyventojais“, - sakė V.Lukinas.

Pasak jo, daugelis tų žmonių yra pasirengę ir toliau gintis. „Ir žodžiai „iki galo“ - jų visų lūpose“, - pabrėžė V.Lukinas, dabartinę situaciją pavadinęs „mažuoju pilietiniu karu“.

V.Lukinas dalyvavo derybose dėl Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojų grupės, kurią Rytų Ukrainoje įkaitais laikė prorusiški sukilėliai, paleidimo. Balandžio 25 dieną sučiupti kariniai stebėtojai buvo paleisti šeštadienį.

Ukrainos armija užblokavo pagrindinį kelią į separatistų kontroliuojamą Slovjanską

Ukrainos armija sekmadienį atkirto pagrindinį kelią į prorusiškų separatistų kontroliuojamą rytinį Slovjansko miestą, pranešė sukilėliai.

Naujienų agentūros AFP žurnalistai, esantys prie to 160 tūkst. gyventojų turinčio miesto, sakė matę septynis Ukrainos šarvuotuosius transporterius ir karius, statančius sargybos postą, užblokavusį kelią į srities pagrindinį miestą Donecką.

„Miestas visiškai apsuptas“, – sukilėlių atstovė Stela Choroševa sakė AFP.

Slovjanskas, tapęs sukilėlių aktyvumo epicentru vis didesnės sumaišties krečiamose Ukrainos rytinėse srityse, tapo pagrindiniu taikiniu per Ukrainos karinę operaciją, vyriausybinėms pajėgoms siekiant susigrąžinti kontrolę daugiau nei 12 miestų, kuriuose padėtį valdo separatistai.

Kariuomenė penktadienį suintensyvino veiksmus Slovjansko prieigose, pradėjusi puolimą, padedant šarvuotosioms mašinoms ir sraigtasparniams, o sukilėliai sakė, kad per tą šturmą mieste žuvo bent penki žmonės.

Taip pat žuvo keturi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nariai, o sukilėliai numušė du sraigtasparnius Mi-24.

Susirėmimai vyko miesto pakraščiuose, o centre padėtis iki šiol išliko gana rami.

Sukilėliai užsibarikadavo užimtuose pastatuose, įskaitant miesto administracijos ir Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) vietos padalinio būstines.

Separatistai aplink miesto centrą statė barikadas, turinčias lėtinti bet kokį galimą armijos puolimą.