Prancūzijos, Vokietijos, Rusijos ir Ukrainos lyderiai trečiadienį susitarė spalį surengti viršūnių susitikimą dėl Ukrainos konflikto užbaigimo, sveikindami pranešimus, kad paliaubų šalies rytiniame regione „buvo iš esmės laikomasi nuo rugsėjo 1 dienos“, pranešė Prancūzijos prezidentūra.
Per pusantros valandos trukusį pokalbį Francois Hollande'as (Fransua Holandas), Angela Merkel, Vladimiras Putinas ir Petro Porošenka sakė, kad viskas turi būti padaryta, „kad tokia padėtis išsilaikytų, o ESBO (Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijai) būtų suteikta nuolatinė, saugi ir nevaržoma prieiga“ konflikto paveiktose teritorijose, sakoma Eliziejaus rūmų pranešime.
Nors Eliziejaus rūmai nurodė, kad šie keturi lyderiai susitiks „spalio pradžioje“ derybų dėl Ukrainos konflikto sprendimo, po to pokalbio paskelbtame atskirame Kremliaus pranešime sakoma, kad viršūnių susitikimas vyks Paryžiuje spalio 2 dieną.
Šių keturių šalių užsienio reikalų ministrai šeštadienį susitiks Berlyne, ruošdamiesi pateikti „konkrečių pasiūlymų“ prieš viršūnių susitikimą, pridūrė Eliziejaus rūmai.
Ukrainos armija anksčiau trečiadienį pranešė, kad paliaubų su prorusiškais separatistais laikomasi jau devynias dienas, nors šią savaitę buvo įvykę nedidelių susirėmimų, per kuriuos žuvo du vyriausybės pajėgų kariai.
Konflikto šalys rugsėjo 1 dieną susitarė griežčiau laikytis vasarį Baltarusijos sostinėje Minske sudarytų paliaubų sąlygų, kurios būdavo dažnai pažeidinėjamos.
Kremlius patvirtino, kad minėti keturi lyderiai pasveikino pastangas laikytis paliaubų Rytų Ukrainoje ir pabrėžė, kad nuo fronto linijos turi būti atitraukta sunkioji ginkluotė.
„Šarvuotųjų mašinų, iki 120 mm kalibro minosvaidžių ir iki 100 mm kalibro artilerijos pabūklų atitraukimas nuo visos kontaktinės linijos palengvintų uždavinius toliau deeskaluoti padėtį ir kurti išankstines sąlygas siekiant atgaivinti paveiktų Donbaso regionų ekonomiką“, – sakoma pranešime.
„Buvo išreikšta viltis, kad atitinkamas susitarimas bus sudarytas ir įgyvendintas artimiausiu laiku“, – pridūrė Kremlius.
Tačiau Kremlius taip pat nurodė, kad lyderiai aptarė kai kurias kitas Minsko taikos sutarties sąlygas, įskaitant pažadą surengti vietos valdžios rinkimus separatistų kontroliuojamuose rajonuose, kuris tampa vis labiau ginčijamas.
Pagal vasarį Baltarusijos sostinėje pasirašytus susitarimus rinkimai separatistiniuose regionuose turi būti surengti „pagal Ukrainos įstatymus“.
Tačiau separatistai nori surengti vietos valdžios rinkimus pagal savas sąlygas, kurios draustų balotiruotis visiems proukrainietiškiems kandidatams, taip pat surengti balsavimą ne spalio 25 dieną, kai vietos valdžios rinkimai vyks likusioje Ukrainos dalyje.
Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas trečiadienį perspėjo, kad bet koks mėginimas surengti „neteisėtus“ rinkimus sukilėlių kontroliuojamose rytinėse teritorijose būtų vasarį sudarytos taikos sutarties pažeidimas.
Kaip nurodo Jungtinės Tautos, jau 17 mėnesių besitęsiantis konfliktas prie Europos Sąjungos rytinių sienų nusinešė jau beveik 8 tūkst. žmonių gyvybių, o dar beveik 18 tūkst. buvo sužeisti. Dauguma tų aukų yra civiliai.
Rusija neigia Ukrainos ir jos sąjungininkų kaltinimus, kad Maskva surežisavo ir palaiko šį konfliktą, stengdamasi, kad Ukraina netaptų ES, o vėliau – galbūt ir NATO nare.
