B. Johnsonas apie Ukrainą: už laisvę verta sumokėti

„Tik prisiminkite, demokratijoms praėjusio amžiaus viduryje prireikė daug laiko pripažinti, kad jos turi priešintis tironijai ir agresijai“, ir kad tai labai brangu, sakė jis britų transliuotojui BBC, turėdamas galvoje Antrąjį pasaulinį karą.

„Bet kas buvo pasiekta nugalėjus diktatorius, ypač nacių Vokietiją – pasiekti ištisi stabilumo dešimtmečiai“, – sakė jis.

„Kainą už laisvę verta sumokėti“, – pabrėžė jis.

Intensyvėjant Rusijos invazijos į Ukrainą ekonominiams padariniams, smarkiai augant kainoms, trūkstant maisto, kilus energijos krizei, vis labiau nuogąstaujama dėl nenumatytų padarinių.

Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai pakvietė penkių besivystančių šalių vadovus bandydami užsitikrinti platesnę paramą savo pozicijai, kad reikia remti Ukrainą.

Vokietijoje vykstančiame G-7 viršūnių susitikimo pareiškime grupė pažadėjo remti Ukrainą Rusijos agresijos akivaizdoje „tiek ilgai, kiek reikės“.

Bendrame pareiškime, paskelbtame po kone dvi valandas trukusio vaizdo ryšiu vykusio susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, G-7 pabrėžė savo „tvirtą įsipareigojimą remti Ukrainos vyriausybę ir žmones, drąsiai ginančius savo šalies suverenitetą ir teritorinį vientisumą“.

„Kaip G-7 vieningai palaikome Ukrainą ir toliau ją remsime. Dėl to visi turime priimti sunkius, bet būtinus sprendimus“, – tviteryje parašė viršūnių susitikimo šeimininkas, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas), padėkojęs V. Zelenskiui už dalyvavimą.

„Toliau didinsime spaudimą Putinui. Šis karas turi baigtis“, – pridūrė jis.

Kreipdamasi į Rusiją G-7 pareiškė, kad ji turi leisti išvežti grūdų krovinius iš Ukrainos, siekiant išvengti tolesnio pasaulinės maisto krizės augimo.

Be to, G-7 šalių lyderiai paragino Maskvą nedelsiant leisti sugrįžti namo ukrainiečiams, prieš jų valią išvežtiems į Rusiją.