Kovo 22-osios išpuoliai, už kuriuos atsakomybę prisiėmė grupuotė „Islamo valstybė“ (IS), nusinešė 32 žmonių gyvybes, o daugiau nei 300 buvo sužeisti. Tai didžiausios žudynės Belgijoje taikos metu.
Išgyvenusieji, kurių per atminimo ceremoniją Briuselio oro uoste Zaventeme, prasidėjusią prieš pat 8 val. vietos (9 val. Lietuvos) laiku, kurioje dalyvavo, ministras pirmininkas Bartas de Weveris (Bartas de Vėveris), karalius Phillipe'as (Filipas) ir karalienė Matilda, pasakojo apie šiurpius vaizdus, kuriuos matė tą rytą.
Po valandos ceremonija persikėlė į Malbeko metro stotį, kuri taip pat tapo koordinuotų mirtininkų sprogdinimų, sukrėtusių Belgijos sostinę, taikiniu, o vėliau baigėsi prie paminklo aukoms atminti Briuselio centre.
„Sakyti, kad gyventi šį gyvenimą lengva, būtų melas. Kasdien pabundu su siaubo prisiminimais. Žiūriu į savo kūną, kuris buvo apdegęs, sumuštas ir suplėšytas“, – sakė Beatrice de Lavalette (Beatris de Lavalet), oro uoste netekusi kojų.
„Kiekvieną dieną prisimenu, kaip gulėjau ant šių grindų nukraujavusi, ir tą akimirką prisimenu, kaip sau pasakiau: „Man dar ne laikas. Aš čia nemirsiu“, – pasakojo B. Lavalette, po tragedijos tapusi paralimpine jojike.
Briuselio išpuolius įvykdė ta pati džihadistų kuopelė, kuri vos prieš kelis mėnesius, 2015 metų lapkričio 13-ąją, smogė Paryžiui ir nužudė 130 žmonių.
Pasitraukę į slėptuves Briuselyje, džihadistai įvykdė skubotai suorganizuotą išpuolį praėjus kelioms dienoms po to, kai kovo 18 dieną buvo suimtas Salahas Abdeslamas (Salahas Abdeslamas), vienintelis likęs gyvas Paryžiaus išpuolių grupės narys.
2016-ųjų kovo 22-ąją, antradienio rytą, trys mirtininkai detonavo sprogmenis – iš pradžių Zaventeme, o paskui sausakimšoje metro stotyje netoli Europos Sąjungos (ES) institucijų būstinių.
„Nesėkmės jausmas“
Minėjimai vyksta tuo metu, kai dėl karo Artimuosiuose Rytuose sustiprėjo valdžios institucijų nerimas dėl galimų naujų išpuolių.
Šį mėnesį prieš aušrą nugriaudėjęs sprogimas apgadino sinagogą rytiniame Lježo mieste, žmonės nenukentėjo. Kitapus sienos, Nyderlanduose, vėliau įvyko du panašūs incidentai, nukreipti prieš žydų bendruomenę.
Belgijoje grėsmės lygis išlieka „rimtas“ – trys balai iš keturių, po 2023 metų spalį Briuselyje įvykdyto išpuolio, kai ginkluotas užpuolikas nušovė du Švedijos futbolo sirgalius, o vėliau jį nukovė policija.
Belgija buvo kritikuojama dėl saugumo spragų prieš 2016 metų sprogdinimus, ir tai gerai prisimena šalies nacionalinio grėsmių analizės centro OCAM vadovas Gertas Vercauterenas (Gertas Verkauterenas).
„Tai nesėkmės jausmas, kuris akivaizdžiai paveikė mus visus“, – sakė jis interviu naujienų agentūrai AFP.
Po sprogdinimų Belgijos vyriausybė buvo sukrėsta.
Du ministrai pasisiūlė atsistatydinti, kai Turkija pareiškė, kad Belgija ignoravo Ankaros įspėjimus, šiai 2015 metais deportavus oro uosto sprogdintoją Ibrahimą El Bakraoui (Ibrahimą Bakravį) po jo sulaikymo netoli Sirijos sienos.
„Kova dėl pripažinimo“
Šiandien teisingumo sistema, policija ir žvalgybos tarnybos tvirtina, kad gerokai pagerino dalijimąsi informacija.
Valstybės saugumo tarnybos darbuotojų skaičius per dešimtmetį išaugo nuo 600 iki 950 agentų.
„Išmokome tinkamas pamokas“, – sakė G. Vercauterenas.
Bendros duomenų bazės apie ekstremistų profilius sukūrimas buvo „didelis žingsnis į priekį“, sakė jis.
Ši duomenų bazė, prie kurios gali prisijungti ir kurią gali pildyti visos saugumo tarnybos, įskaitant savivaldybių policijos pajėgas, dirbančias su bendruomenės informavimo darbuotojais, yra nuolat atnaujinama.
Praėjusiais metais joje buvo 555 pavardės, kam taikoma „prioritetinė stebėsena“, 86 proc. iš jų buvo pažymėti dėl „islamo ekstremizmo“, teigia OCAM.
Tačiau kai kurios aukos skundžiasi, kad net ir praėjus 10 metų po išpuolių vis dar negali pasiekti, jog būtų pripažinti jų fizinės ar psichologinės traumos, o tai riboja jų teisę į kompensaciją.
„Daugelis aukų ir daugelis artimųjų jaučiasi apleisti. Tai kova dėl pripažinimo ir finansinio teisingumo“, – sakė Edmondas Pinczowskis (Edmondas Pinčovskis), oro uoste netekęs dviejų suaugusių vaikų – Alexander'o (Aleksandro) ir Saschos (Sašos).
Šią savaitę gynybos ministras Theo Franckenas (Teo Frankenas) pripažino padaręs „rimtą klaidą“, kai 14 aukų buvo paprašyta grąžinti už išpuolius gautas kompensacijas dėl federalinės pensijų tarnybos klaidos.
Naujausi komentarai