Pirmasis Europos politinės bendrijos susitikimas įvyko istorinėje Prahos pilyje. Jis subūrė 44 valstybes nuo Kaukazo šalių pietryčiuose iki šiaurės vakaruose esančios Islandijos.
Rusijos, kuri nebuvo pakviesta į susitikimą, šešėlis tvyrojo virš šio susitikimo, diskusijose daugiausia dėmesio skiriant ekonominėms ir saugumo pasekmėms, kilusioms dėl Maskvos karo prieš provakarietišką kaimynę.
„Mes parodėme 44 Europos šalių vienybę, [visos] 44 labai aiškiai išreiškė pasmerkimą Rusijos karui ir savo paramą Ukrainai“, – sakė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas).
Prancūzijos prezidento E. Macrono sumanymu Prahoje vykstantį susitikimą Briuselis apibūdino kaip „politinio koordinavimo platformą“ 44 dalyvaujančioms šalims, bet konkrečių rezultatų nebuvo daug, išskyrus susirinkusių lyderių nuotraukas.
„Jeigu tik pažiūrėsite į dalyvavimą čia, pamatysite svarbą“, – teigė Belgijos premjeras Alexander'as De Croo (Aleksandras De Kro).
„Čia yra visas Europos žemynas, išskyrus dvi šalis – Baltarusiją ir Rusiją. Tai parodo kokios izoliuotos šios dvi šalys yra“, – teigė A. D. Croo.
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis, kuris šiuo metu prižiūri šalies kontrpuolimą prieš Maskvos pajėgas, kalbėdamas vaizdo ryšiu ragino nubausti Maskvą padidinus Kyjivui ginklų tiekimą ir saugumo garantijas.
„Čia ir dabar aš raginu priimti paprastą sprendimą. Sprendimą dėl mūsų bendruomenės tikslo. Dėl mūsų šito formato“, – sakė V. Zelenskis.
„Mes, Europos lyderiai, galime tapti taikos lyderiais. Mūsų Europos politinė bendrija gali tapti Europos taikos bendrija“, – teigė Ukrainos prezidentas.
Kita šeimininkė – Moldova
Tačiau tarp kai kurių dalyvių yra didelių nesutarimų ir net atvirų konfliktų, be to, kai kurie skeptiškai vertino šį renginį tik kaip progą nusifotografuoti.
Lyderiai sutarė susitikti vėl ir paskelbė, kad kitas tokio formato viršūnių susitikimas įvyks pavasarį Moldovoje, o vėliau – Ispanijoje ir Jungtinėje Karalystėje.
Europos Sąjungai nepriklausančių šalių pasirodymas renginyje jau buvo iniciatyvos pergalė.
Jungtinės Karalystės premjerė Liz Truss (Liz Tras), nuožmi Britanijos nepriklausomo kelio po „Brexito“ palaikytoja, turėjo laiko atsikvėpti nuo nesėkmingo kadencijos starto šalies viduje. Tai buvo viena iš pirmųjų jos kelionių į užsienį nuo tada, kai ji pradėjo eiti pareigas.
L. Truss, kuri pažadėjo nutraukti po „Brexito“ kilusius karštus nesutarimus dėl prekybos Šiaurės Airijoje, pabloginusius Londono ir Briuselio santykius, norėjo pabrėžti, kad šis susitikimas nebuvo „ES konstruktas“, nes jame didelis dėmesys buvo skiriamas migracijos, energetikos ir saugumo klausimams.
„Labai svarbu, kad dirbtume su savo kaimynais ir sąjungininkais, kad nugalėtumėme Putiną, bet taip pat išspręstume problemas su kuriomis susiduriame“, – teigė L. Truss JK transliuotojams.
„Tai ne apie priartėjimą prie Europos“, – sakė Jungtinės Karalystės premjerė.
Didelė dalis susitikimo įvykių vyko kuluaruose, kai kurių šalių lyderiams surengus dvišalius susitikimus su savo kolegomis.
Be kita ko, susitikimo Prahoje užkulisiuose susitiko L. Truss ir E. Macronas.
JK transliuotojams L. Truss prieš susitikimą sakė, kad „labai, labai glaudžiai“ bendradarbiauja su Prancūzijos prezidentu ir vyriausybe.
Tiesiai paklausta, ar laiko E. Macroną draugu, L. Truss atsakė: „Jis yra draugas“, nors dar prieš kelias savaites sakė, kad „neaišku“, ar prancūzų prezidentas yra Britanijos draugas, ar priešas.
„Aš tikiuosi, kad tai yra nauja mūsų bendrų santykių fazė ir tai yra kitos dienos pradžia“, – savo ruožtu teigė E. Macronas.
ES misija Armėnijai
Kur kas įnirtingesnis buvo susitikimas, kuriame dalyvavo Armėnijos ir Azerbaidžano lyderiai. Šių nesutaikomų priešininkių vadovai susitiko pirmą kartą po praėjusį mėnesį įvykusių kruvinų pasienio susirėmimų, per kuriuos žuvo mažiausiai 286 žmonės.
Tai buvo didžiausi susirėmimai nuo 2020 metų karo, sukėlę pavojų besiformuojančiam taikos procesui.
Armėnija ir Azerbaidžanas dešimtmečius ginčijasi dėl Kalnų Karabacho regiono.
Susitikimas kartu su E. Macronu ir Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles'iu Micheliu (Šarliu Mišeliu) įvyko abiem pusėms siekiant parengti būsimos taikos sutarties tekstą, nepaisant gilaus abipusio Armėnijos ir Azerbaidžano nepasitikėjimo vienas kitu.
Po susitikimo Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas ir Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas (Ilchamas Alijevas) bendrame pareiškime kartu su E. Macronu ir Ch. Micheliu paskelbė, kad Europos Sąjunga nusiųs į Armėniją „civilinę misiją“, padėsiančią nustatyti sieną su Azerbaidžanu.
Misija, kuri prasidės vėliau spalį ir truks apie du mėnesius, yra siekiama „sukurti pasitikėjimą...prisidėti prie pasienio komisijų“.
Tuo metu darbą baigianti Švedijos ministrė pirmininkė Magdalena Andersson (Magdalena Anderson) teigia, kad turėjo „gerą dialogą“ su Turkijos Recapu Tayyipu Erdoganu (Redžepu Tajipu Erdohanu), nepaisant NATO narės grasinimų blokuoti Švedijos siekį prisijungti prie Vakarų gynybos aljanso.
R. T. Erdogano dalyvavimas susitikime Prahoje sukėlė tam tikrą Graikijos ir Kipro nepasitenkinimą. Šios šalys turi senų nesutarimų su Ankara ir mano, kad R. T. Erdoganas yra pernelyg autoritariškas.
Turkijos prezidentas teigia, kad Graikijos premjeras Kiriakas Micotakis (Kyriakos Mitsotakis) išėjo per jo kalbą vakarienės metu, tačiau ES pareigūnai tvirtina, kad nieko panašaus nenutiko.
Valstybės, kurios siekia prisijungti prie ES – Ukraina, Sakartvelas, Moldova ir Vakarų Balkanų šalys – palankiai įvertino šią Europos politinės bendrijos iniciatyvą, tačiau tebėra susirūpinusios, kad ši iniciatyva netaptų pakaitalu narystei Europos Sąjungoje.
„Prašau, nevertinkite Europos politinės bendrijos kaip pakaitalo“, – sakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
