Pereiti į pagrindinį turinį

G. Pélicot byla: per skausmą – į teisingumą

2024-11-23 15:00

Šią savaitę į baigiamąjį etapą įžengęs Avinjone vykstantis teismo procesas – istorinis ne tik Prancūzijos kontekste. 72-ejų Gisèle Pélicot byla tapo precedentu, keičiančiu visuomenės požiūrį į seksualinių nusikaltimų aukas ir jų teises. Šis atvejis išskirtinis ne tik dėl nusikaltimo masto, bet ir dėl aukos drąsos reikalauti visiško viešumo.

Drąsa: G. Pélicot sako norinti savo atvirumu sukrėsti visuomenę ir paskatinti aktyviau ginti aukas. Drąsa: G. Pélicot sako norinti savo atvirumu sukrėsti visuomenę ir paskatinti aktyviau ginti aukas.

Sutuoktinis – sąvadautojas

Rugsėjį prasidėjęs teismo procesas, planuojama, baigsis prieš pat šv. Kalėdas. Tuomet 51 kaltinamasis išgirs nuosprendį, o G. Pélicot galės bent menka dalimi sumažinti savo skausmą, kurį patyrė išduota artimiausios aplinkos.

Kad tapo dešimtmetį metų trukurio žiauraus nusikaltimo auka, moteris sužinojo atsitiktinai, kai 2020 m. rugsėjį policija sulaikė jos sutuoktinį Dominique Pélicot, prekybos centre slapta filmavusį moterims po sijonais. Pirmą kartą dėl tokio nusikaltimo jis buvo sulaikytas dar 2010-aisiais, tačiau tąsyk atsipirko 100 eurų bauda. Netrukus pasirodė, kad šis iškrypęs elgesys – tik menka dalis vyro kriminalinės veiklos.

Atliekant kratą, D. Pélico kompiuteryje rastas specialus aplankas su poaplankiais, pavadintais skirtingų vyrų slapyvardžiais. Juose – daugiau nei 20 tūkst. dokumentų, nuotraukų ir vaizdo įrašų, liudijančių sistemingą G. Pélico prievartavimą.

„Policininkai, ištyrę mano vyro kompiuterį, išgelbėjo man gyvybę“, – vėliau sakė sukrėsta moteris.

Teisme vyras prisipažino reguliariai svaiginęs žmoną trankviliantais ir leidęs ją prievartauti kitiems vyrams, su dauguma kurių susipažindavo internete, uždaroje pokalbių grupėje. Pati G. Pélicot, kuri dėl be jos žinios girdomų trankviliantų šalutinio poveikio bijojo pradedanti sirgti Alzheimeriu, mano patyrusi apie 200 išprievartavimų.

Daugiau kaip 350 puslapių byloje minimas 51 kaltinamasis, nors, tyrėjos Gwenolos Journot manymu, dar 10–20 nusikaltėlių liko neatpažinti.

Fonas: byla įkvėpė moterų teisių aktyvistes, reikalaujančias didesnio nepakantumo seksualiniams nusikaltėliams. „Neužmigdyk manęs“ — skelbia grafitis ant pastato Paryžiuje. / Guellendra / „Wikimedia“ nuotr.

Pusšimtis kaltinamųjų

Ugniagesiai, IT specialistai, žurnalistai, slaugytojai, santechnikai, kalėjimo prižiūrėtojai ir sunkvežimio vairuotojai; vieniši ir turintys sutuoktines, vaikų; nusikaltimo metu buvę nuo 21 iki 68 metų, – dauguma jų buvo apkaltinti vienu išžaginimu, vienas – šešiais. Penki iš jų taip pat kaltinami seksualinės prievartos prieš vaikus vaizdų laikymu. Jei bus pripažinti kaltais, jiems gresia iki 20 metų laisvės atėmimo bausmė.

Kai kurie prievartautojai pripažino savo kaltę, kiti aiškino, esą veiksmai buvo abipusiu sutikimu arba kad moteris apsimetė mieganti, arba sutiko būti apsvaiginta. Vienas kaltinamasis aiškino tik apsimetęs, kad prievartauja moterį, norėdamas įtikti jos vyrui. Kitas teigė bijojęs D. Pélicot, nors jo visai nepažinojo. Dar vienas spėliojo, kad jam pačiam galėjo būti įmaišyta narkotikų, nes nieko neprisimena.

Tačiau pats 71 metų D. Pélicot teisme pabrėžė teisiamųjų kaltę. „Aš esu prievartautojas, kaip ir kiti šioje salėje“, – sakė vyras. Duodamas parodymus teismui jis pasakojo apie traumuojančius vaikystės išgyvenimus, kad vaikystėje buvo išnaudotas slaugytojo, bet savo kaltės prieš sutuoktinę neneigė ir prašė šeimos atleidimo.

D. Pélicot sakė „tapęs iškrypėliu“, kai 2010 m. internete susipažino su slaugytoju vyru, kuris pasiūlė žmonai suleisti raminamųjų vaistų, paaiškino, kaip juos suleisti, ir pasidalijo apsvaigusių moterų nuotraukomis. „Tada viskas ir prasidėjo, – aiškino jis. – Bandžiau liautis, bet mano priklausomybė buvo stipresnė, poreikis augo.“

D. Pélicot aiškino prievartos aktus filmavęs iš dalies dėl malonumo, bet ir norėdamas apsidrausti. Kaltinamųjų išsisukinėjimus, esą jais buvo manipuliuojama, jis kategoriškai neigė: vienintelis asmuo, kuriuo manipuliavęs, buvusi jo žmona, o vyrai matę kambaryje buvusią kamerą ir negalėjo nežinoti, kad bus filmuojami.

Tyrimas atskleidė dar daugiau šokiruojančių detalių. D. Pélicot kompiuteryje rasta ne tik žmonos išprievartavimų įrašų – aptiktos ir be sutikimo darytos dukters ir marčių nuotraukos. Nors vyras prisipažino dėl žmonos prievartavimo, jis neigia bet kokius nusikaltimus prieš dukrą. Be to, D. Pélicot pavardė minima dar bent vienoje pasikėsinimo išžaginti byloje ir išžaginimo bei nužudymo byloje.

Tyrėjai taip pat identifikavo dar keletą vyrų, pagal panašų scenarijų organizavusių nusikaltimus prieš savo sutuoktines.

Ji ne tik nuo visuomenės neslėpė savo tapatybės, bet ir aktyviai pasakoja apie savo istoriją, net pareikalavo, kad teismo procesas būtų kuo atviresnis.

Inspiravo visuomeninį judėjimą

„Tai nėra drąsa, o noras ir ryžtas keisti visuomenę, – sako G. Pélicot. – 51 žmogus mane suteršė. Su tuo turėsiu gyventi visą gyvenimą. Tačiau kai bus minima Pélicot pavardė, prisimins būtent mane.“ Skirtingai, nei paprastai elgiasi seksualinės prievartos aukos, ji ne tik nuo visuomenės neslėpė savo tapatybės, bet ir aktyviai pasakoja apie savo istoriją, net pareikalavo, kad teismo procesas būtų kuo atviresnis.

Nepaisant teisėjų abejonės, kaltinamųjų advokatų prieštaravimo, įrašus, kuriuose D. Pélicot įamžino seksualinės prievartos prieš jo apsvaigintą žmoną akimirkas, nuspręsta demonstruoti teismo salėje. „Viešos diskusijos gali padėti, kad kitos moterys nepatektų į tokią situaciją“, – argumentavo moters advokatas Stéphane Babonneau.

Pačios G. Pélicot žodžiai „gėda turi pakeisti pusę“ tapo naujo visuomeninio vajaus šūkiu. Graikų menininkė Katerina Kalali įamžino ją kaip šių laikų ikoną, ant Prancūzijos miestų sienų ėmė rastis grafičių su padėkos užrašais drąsiai moteriai. Prasidėjus teismo procesui, Prancūzijoje imta rengti masines akcijas, kuriose reikalaujama teisinio nepakantumo seksualinių nusikaltėlių atžvilgiu.

Byla paskatino ir įstatymo pakeitimų iniciatyvas. Prancūzijos Nacionalinė Asamblėja svarsto įstatymo projektą, kuris aiškiau apibrėžtų sutikimo sampratą ir neleistų dėl seksualinių nusikaltimų kaltinamiems asmenims teisintis, neva nežinoję apie aukos nesutikimą.

Sugniuždyta šeima

Prie teismo rūmų Avinjone, kur vyksta teismo procesas, nuolat renkasi G. Pélicot palaikymo grupė, reikalaujanti nusikaltėliams maksimalios bausmės.

Šią savaitę prasidėjus baigiamųjų kalbų etapui, teismo pastatas gulte apgulamas – posėdžių salėje telpa ne visi procesą stebintys žurnalistai, daliai tenka dirbti stebint transliaciją.

Pirmadienio popietę kalbėję sutuoktinių sūnūs Davidas ir Florianas tėvą vadino velnio įsikūnijimu. „Šis teismo procesas – ne tik G. Pélicot, bet ir visos šeimos, kuri buvo visiškai sunaikinta“, - sakė Davidas. Jo sesuo Caroline, nuogąstaudama, kad taip pat galėjo tapti seksualinės prievartos auka, teismo metu tarp parodymų būna medikų priežiūroje.

Pati G. Pélicot, antradienį trečią kartą kalbėjusi teisme, vadino jį bailumo teismu. „Atėjo laikas visuomenei pažvelgti į šią mačistinę, patriarchalinę visuomenę ir pakeisti požiūrį į išprievartavimą“, – sakė moteris ir išreiškė viltį, kad jos atvirumas padės kitoms moterims prabilti ir parodys, kad aukoms nėra ko gėdytis.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų