Antrasis gaisras

Pasak Š. Jasiukevičiaus, šiemet Černobylio zonoje – tai jau antras gaisras. Gaisrai vietovę siaubia kiekvieną pavasarį, dažniausiai jie nebūna dideli, todėl greitai lokalizuojami ir užgesinami.

Šiųmetinis kelia kur kas daugiau nerimo.

„Labai sunku pasakyti, kokia ten šią akimirką padėtis. Oficialios realios informacijos vietinės tarnybos neteikia. Černobylio zonos administracija platina vėjus. Nerašo nei kiek dega, nei kur ugnis. Jie rašo, kad radiacinis fonas nepakitęs ir t.t.“ – portalui kauno.diena.lt kalbėjo Š. Jasiukevičius, atidžiai sekantis įvykius.

Jis naudojasi informacija iš viešai prieinamų šaltinių, tokių kaip NASA, rusiški palydovai, kurie turi termodaviklius, daro termografines nuotraukas ir pagal jas yra sudaromi gaisrų žemėlapiai.

„Negaliu pasakyti kas kiek laiko atnaujinami šie žemėlapiai. Kiek žiūrėjau šiandien apie 9-10 val. ryto, matyti, kad iki elektrinės gaisrui likę apie 2 km, iki Pripetės miesto – apie puskilometris“, – vardijo vyras.

Feisbuko nuotr.

Pavakariais jis socialiniam tinkle paskelbė, kad Priperė jau dega. „Nors Ukrainos atsakingos tarnybos sako, kad situacija kontroliuojama, bet panašu, kad apskritai nustojo gesinti. Pripete jau dega. Gaisras jau mažiau nei kilometras iki elektrinės“ – papildė Š. Jasiukevičius, kad „dūmai kol kas eina link Rusijos“, o radiacinis fonas Kaune 0.11 mkSv/h, kai maksimali leistina riba yra 0.3 mkSv/h.

Gaisro plitimo greitis priklauso nuo oro sąlygų ir vėjo greičio, krypties.

„Užvakar vėjas buvo nusilpęs, tai Černobylio miestą išgelbėjo. Gaisras į jį neplito. Bet dabar vėl pakilo vėjas. Per parą praktiškai du kilometrus gaisras ir nueina tokiomis sąlygomis“, – dėstė Š. Jasiukevičius.

Šarūnas Jasiukevičius / Asmeninio archyvo nuotr.

Plinta su pagalba?

Jis mano, kad gesinti gaisrą trukdo ne tik politikų ir tarnybų vadovų neveiksnumas, bet ir padegėjai. Kaip kitaip paaiškinti tai, klausė pašnekovas, kad gaisras staiga ima, ir pereina upę arba asfaltuotą kelią ir plinta toliau?

„Toje zonoje vyksta stebuklai. Mačiau, kad vakar gaisras buvo priėjęs aukštos įtampos liniją, po kuria išvalytas miškas, nepalikta jokios žolės. Šiandien pasižiūriu, kažkokiu būdu žolės gaisras peršokęs per 20 metrų pločio juostą be jokios žolės. Panašiai gaisras stebuklingai perėjo asfaltuotą gal 13 metrų pločio kelią. Vakar gaisras sugebėjo persikelti per upę… Jos plotis – 50 metrų. Kažkas sąmoningai padeginėja“, – įsitikinęs vyras.

Feisbuko nuotr.

Jis kalbėjo ir apie naujus gaisro židinius, atstumas nuo kurių iki senesnių gaisraviečių – net keli kilometrai.

„Zonoje – karantinas. Turistų nėra, žmonių nėra. Kas netyčia gali padegti“, – klausė Š. Jasiukevičius.

Kokie galimi scenarijai?

Radiacinės saugos centras vakar išplatintame pranešime spaudai teigė, kad „centro specialistai nuolat stebi susidariusią situaciją dėl Černobylio zonos miškuose siaučiančių žolės bei miško gaisrų“.

„Susisiekus su Ukrainos branduolinę ir radiacinę saugą reguliuojančiosios institucijos atsakingais asmeninis, šie patikino, kad situacija Černobylio zonos miškuose yra valdoma“, – nurodoma pranešime.

Š. Jasiukevičių tokie teiginiai siutina. „Jie pamiršo, kaip viskas vyko 1986 metais, kai sprogo Černobylio atominė elektrinė? Galima sėdėti ir sakyti, kad nėra jokios radiacijos, jokio gaisro. Ukrainos valdiškos institucijos teikia nepilną informaciją, teikia bileką. Mūsų Radiacinės saugos centras, vietoje to, kad kad pasidomėtų, kas vyksta ima oficialią informaciją, ir, taip išeina, kad viskas yra gerai, nors realiai gaisras pavojingai arti elektrinės“, – kalbėjo kaunietis. 

Feisbuko nuotr.

Jis sakė, kad sunku prognozuoti, kuo viskas gali baigtis. „Rytoj Černobylio zonoje pranešamas lietus. Gal jis viską sudrėkins, ir gaisras nebeplis tokiu greičiu. Geriausias scenarijus – šiąnakt prasidės lietus, viską užgesins, ir mes pamiršime. Blogiausias scenarijus – gaisras pasieks rudąjį mišką, kurio visa paklotė radioaktyvi, ir visi pelenai pakils. Dar blogiau, jeigu gaisras persimes į branduolinių atliekų saugyklas. Virš Europos praeis radioaktyvus debesis. Elektrinės gaisras nesudegins, ten didelis betono plotas, pavojaus ten galbūt nėra“, – kalbėjo Š. Jasiukevičius.

Kuo gali padėti Lietuva?

Pasiteiravome, kuo  gali padėti Lietuva. Anot Š. Jasiukevičiaus, mūsų šalies galimybės su pagalba šioje situacija yra labai ribotos. 

„Lietuva pati nelabai turi technikos, kuri reikalinga tokio gaisro gesinimui. Pagalbą sudėtinga būtų siųsti ir dėl to, kad dėl karantino uždarytos valstybių sienos. Galų gale, Ukraina neprašo pagalbos, todėl neturime preteksto siūlytis“, – konstatavo Praeities žvalgas.

Jis sakė esąs apakęs, kad Lietuvos žiniaskaidoje tiek mažai realios informacijos dėl situacijos. Vyro manymu, labai svarbu kuo daugiau viešumo ir pateikti instrukcijas, ką daryti, jeigu išsipildytų blogiausias scenarijus. 

Š. Jasiukevičiaus manymu, gaisrą galima suvaldyti, bet to reikia rimtai imtis. „Visi įtakingi Černobylio zonos įnsticijų vadovai yra laikinai einantys pareigas. Niekas neinvestuoja į ilgalaikius dalykus. Ten miškuose iki šiol nėra priešgaisrinių juostų, kvartalinių linijų. Dėl to gaisrai lengvai ir eina pirmyn. Kitas dalykas – specialistai ir technika. Gaisrininkų mašinos gal dar tos pačios, kuriomis buvo gesinamas Černobylio reaktorius. Jų neužgesina atvažiavę į gaisrą, nes bijo, kad jų nebeužves“, – dėstė kaunietis. 

Feisbuko nuotr.

Ramina, kad viskas normose

Radiacinio saugos centro duomenimis, sekmadienį radiacinis fonas Lietuvoje buvo nepakitęs. „Apie bet kokius radiacinio fono pakitimus Lietuvoje gyventojai bus nedelsiant informuojami“, – žadėjo centro atstovai.

Anot centro, vadovaujantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, artimiausiomis dienomis vyraus pietų, pietvakarių vėjai, todėl gaisro metu susidarę dūmai Lietuvos teritorijos pasiekti neturėtų.

„Lietuvos Respublikos teritorijoje nuolat veikia Aplinkos apsaugos agentūros valdomos Radiacinio monitoringo ir ankstyvojo perspėjimo stotys. Duomenų kitimą gali stebėti bet kuris gyventojas, Radiacinės saugos centro interneto svetainėje pasirinkęs aktyvią nuorodą „Radiacinis fonas Lietuvoje“, – siūlė centro atstovai.