Ukrainoje likusi fotografė Anna: kiekvieną dieną darosi vis sunkiau Pereiti į pagrindinį turinį

Ukrainoje likusi fotografė Anna: kiekvieną dieną darosi vis sunkiau

2022-04-01 10:09 klaipeda.diena.lt inf.

Gali būti, kad ukrainietės fotografės Annos Ozerchuk nuotraukas būsite matę ir jūs, praneša LNK.

Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį

Pačiam išgyventi tai, kas istorijoje paliks labai skaudų įspaudą. Pačiam akis į akį susidurti su tuo, kas po daugybės šimtmečių atsidurs mokyklos vadovėliuose. Pačiam kurti istoriją. Tai – Kyjive gyvenančios fotografės A. Ozerchuk gyvenimas.

„Buvo labai sudėtinga situacija, kai tiesiog sėdi ir nieko negali padaryti, negali nė pasijudinti iš tos baimės, nesupranti, kas vyksta“, – išgyvenimais dalinasi fotografė.

„Kūną sustingdė nežinia“, – atsako Anna paklausta, kodėl ji nepabėgo iš šalies.

„O jau antrą karo dieną išvažiuoti buvo per baisu“, – teigė ukrainietė.

Rusijos kariuomenei užpuolus sostinę, Anna taip pat buvo Kyjive. Viskas prasidėjo žaibiškai: ji, kaip ir daugelis kaimynų, slėpėsi po daugiabučiu įrengtoje nebeveikiančioje sporto salėje.

„Pirmosiomis dienomis mūsų buvo 30–50 žmonių, tačiau tas rūsys nėra didelis, tai visi glaudžiai spaudėsi, miegojo tiesiog ant žemės, bet kiekvieną dieną mūsų mažėjo, nes žmonės išvažiuodavo. Paskutinę dieną nebeliko nieko – tik mes ir mūsų namo gyventojai. Tada supratome, kad nakvoti čia – pavojingiau nei namie, nes niekada negali žinoti, kas gali ateiti naktį. Tad, nors ir baisu, buvo geriau grįžti į rakinamą butą. Tikrai negalima sakyti, kad ten buvo slėptuvė, saugi vieta, nes, jeigu būtų kas nutikę – bomba būtų pataikiusi į namą – būtų visiškai nesvarbu, ar tu sėdi namie, vonioje, laiptinėje ar rūsyje“, – pasakojo A. Ozerchuk.

LNK stop kadras

Interviu metu šypsena Annos veide nušvinta tik paklausus, kiek daiktų ji spėjo pasiimti.

„Labai mažai: fotoaparatą ir katiną – pačius svarbiausius“, – juokėsi Anna.

Kartu su katinu Ričardu ir būriu kaimynų fotografė rūsyje praleido daugiau nei savaitę. Norėdama nors kiek nusiraminti, ji į rankas pasiėmė fotoaparatą ir fiksavo tai, ką matė aplinkui, – detales, kad niekas neišnyktų iš atminties.

„Daugelio veiduose matėsi liūdesys, baimė, nežinia. Vis dėlto reikia pripažinti, kad mūsų žmonės drąsūs, labai narsūs, šviesūs tiek išore, tiek vidumi, tad manau, kad juos vienija stipri dvasia“, – sakė A. Ozerchuk.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Po daugiau nei savaitės slėptuvėje Anna pateko į Lvivą, miestas buvo bombarduotas net tris kartus. Kaip pati pastebi, šiuo metu Ukrainoje absoliučiai nėra nei vienos vietos, kur žmogus galėtų jaustis saugus, tad ir sako: pasaulis užmigti negali, turi toliau aukoti, padėti toliau karą Ukrainoje matyti ne tik kaip paveiksliuką ar nuotrauką internete.

Rūsyje buvo labai tamsu, tad nuotraukos nespalvotos ir veriančios širdį. Nenuostabu, kad jos žaibiškai išplito socialiniuose tinkluose bei padėjo Annai pasiekti savų tikslų – aukcione pardavusi nuotraukas ji surinko apie 2 tūkst. eurų, kuriuos skyrė šalies kariuomenei. Vis dėlto pati fotografė sako, kad savo nuotraukų peržiūrėti ramia širdimi kol kas nepajėgia.

„Tai vis dar tęsiasi kiekvieną dieną, šiuo metu nėra nė lašo geriau. Tiesą sakant, kiekvieną dieną darosi vis sunkiau, nes daug nežinios, o emocijos tokios, kad nežinai, kur dėtis. Net tada, kai laimėsim, net tada, kai karas baigsis, manau, kad žiūrėsime į šias nuotraukas ir išgyvensime tai, ką išgyvenome pirmas dienas, kai prasidėjo karas“, – kalbėjo moteris.

Daugiau naujienų