Kaip sakė buvęs Užsienio žvalgybos tarnybos vadovas, armijos generolas Nikolajus Malomužas, V. Putinas ir toliau bando formuoti naują pasaulio tvarką – taip pat ir nacionalinio saugumo klausimais.

„Rusijos pozicijos niekas nesuvokia. Tai net buvo paminėta G-20 lyderių susitikime. O V. Putinas, atkirsdamas net savo partneriams – Kinijai. ir Indijai, parodė, kad tęs labai galingą pasaulio šantažą. Ir jis suplanavo, kad raketų atakos sutaptų su viršūnių susitikimo data“, – teigė N. Malomužas.

Jo nuomone, Kremliaus vadovas taip galėjo atkeršyti ir už Chersono – vienintelio Ukrainos regioninio centro, kurį po vasario 24 d. invazijos kontroliavo Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos, netektį.

„Antras punktas – Chersonas. Chersonas buvo sisteminė V. Putino nesėkmė – didelė karinė-politinė strateginė. ​​Tai smogė V. Putino ambicijoms. Jis negalėjo su tuo susitaikyti ir bandė atkeršyti kai kuriose srityse. V. Putinas kai kuriais atžvilgiais yra ne tik neadekvatus, bet ir kerštingas“, – aiškino generolas.

Anot N. Malomužo, Rusijos prezidentas nori tapti pasauliniu žaidėju, tačiau jo nepriima. Kinijos ir Indijos pareiškimai dėl branduolinių ginklų jam buvo griežti ir netikėti.

Tuo pat metu Vakarai pasisakė už diplomatinį susitarimą, tačiau taip pat nepriėmė Maskvos ultimatumų. Visos šalys pasisakė už Rusijos kariuomenės išvedimą.

Masinis Rusijos karių smūgis Ukrainai lapkričio 15 d.

Lapkričio 15 d.  Rusija surengė didžiulę raketų ataką prieš Ukrainą. Šalyje įsibrovėliai  paleido daugiau nei 90 raketų. 73 iš jų numušė oro gynyba.

Sostinėje Kyjive buvo numuštos keturios priešo raketos. Tuo pat metu užfiksuotas smūgis į tris gyvenamuosius pastatus, vienas žmogus žuvo.

Dėl didžiulės raketų atakos įvairiose vietovėse nukentėjo apie penkiolika energetinių objektų. Atjungti  daugiau nei 7 mln. abonentų septyniolikoje Kyjivo regionų.

Energetikos inžinieriai pradėjo avarinius elektros energijos tiekimo nutraukimus beveik visoje Ukrainoje. Karo siaubiamos šalies prezidentūra situaciją pavadino „kritine“.